Veikia kaip šaldytuvas
Ne pirmus metus geoterminio šildymo idėją skelbiantys verslininkai įsitikinę: nemenkos investicijos į šildymo įrengimą atsipirks greitai. Mat metinės išlaidos tesiekia kelis tūkstančius litų. Be to, geoterminį šildymą siūloma rinktis ne tik dėl ekonominės naudos. Saulės energija ekologiška, nes iš namo kamino nerūksta aplinką teršiantys dūmai.
Ketverius metus geoterminio šildymo srityje dirbančios bendrovės „Energera“ vadybininkas Vytautas Virganavičius pasakojo, jog tokio šildymo esmė — surinkti kuo daugiau saulės energijos, kuri kaupiasi žemėje, ir ją panaudoti namui šildyti bei karštam buitiniam vandeniui paruošti.
„Geoterminio šildymo sistema remiasi šilumos mainų dėsniais. Kad energija būtų perduodama iš vienos aplinkos į kitą, reikalingas temperatūrų skirtumas. Energija (šiluma) visada perduodama iš šiltos aplinkos į šaltą. Ypač daug energijos reikia medžiagos agregatinei būsenai pakeisti (medžiagai tirpstant, garuojant). Todėl šilumos siurblyje garuojant šilumos agentui (freonui) sugeriamas labai didelis kiekis šiluminės energijos, kurią iš žemės atneša specialus neužšąlantis skystis“, - geoterminio šildymo esmę aiškina specialistas.
Pasak jo, toliau šis išgaravęs agentas, savyje jau sukaupęs nemažai energijos, kompresoriaus stipriai ir staigiai suspaudžiamas, todėl greitai pakyla jo temperatūra. Tada jau aukštoje temperatūroje iš žemės sugertą didelį energijos kiekį jis kondensuodamasis (vėl keisdamas agregatinę būseną ir dėl to prarasdamas daug šiluminės energijos) atiduoda į patalpų šildymo ar karšto buitinio vandens ruošimo sistemą.
Nors šiek tiek žemės
„Namo šildymui naudojama grindinio ir (arba) radiatorių šildymo sistema su vandeniu. Šilumos siurblys parenkamas pagal tai, kiek patalpoms reikės šilumos energijos ir karšto vandens. Toks šildymas tinka praktiškai visur, kur yra bent truputėlis žemės šalia namo“, - priduria V. Virganavičius.
Anot pašnekovo, jei sklypas nemažas ir jame yra molis, galima nutiesti horizontalų šilumos kolektorių. Toks variantas daug pigesnis. Vertikalus kolektorius, kai daromi gręžiniai ir leidžiami zondai, yra brangesnis, bet taupo vietą.
„Jei sklype smėlis, horizontalų kolektorių geriau pamiršti, nes smėlis šilumą atiduoda maždaug dvigubai prasčiau nei molis, taigi kolektoriaus reikėtų dvigubai ilgesnio, ir tada jo kaina priartėja prie vertikalaus kolektoriaus kainos“, - pataria V. Virganavičius.
Bene geriausias variantas — vamzdžius nutiesti tvenkinio dugne. Žinoma, tvenkinys negali būti seklus. Geoterminis šildymas montuojamas visur, kur tik yra vietos sumontuoti kurį nors iš išvardytų kolektorių. Toks šildymas tinka tiek mažiems gyvenamiesiems namams, tiek didžiuliams pramoniniams ar visuomeniniams pastatams.
Mitų daug
Tai, kad geoterminis šildymas tinka apšildyti didelius pastatus, patvirtina įmonių grupė „Naujos idėjos“. 720 kv. metrų ploto pastatas, kuriame yra įsikūręs šis biuras Žvėryne, šildomas šilumos siurbliu 15 sezonų.
„Saulės šiluma kaupiasi visur aplink mus - žemėje, vandenyje, ore. Kad ir kur gyventumėte, jūsų aplinkoje yra šilumos, kuria galima naudotis nemokamai ir šildyti savo namą”, - teigia įmonių grupės direktorius Liudas Getautas.
© Shutterstock nuotr.
Jis pastebi, šis šildymo būdas iki šiol šiek tiek apipintas įvairiais mitais, smarkiai nutolusiais nuo tikrovės.
„Dar yra žmonių, kuriems atrodo, kad įrengti geoterminį šildymą galima tik ten, kur po žeme teka karšto vandens srovė. Teko skaityti, kad žemėje paklotą kolektorių kas kelis metus reikia iškasti ir užkasti jau kitoje vietoje, nes žemė „išsisemia“ ir šildymo sistema nebefunkcionuoja, žolė ir augalai neauga ten, kur užkastas kolektorius, o viskas virsta „amžino įšalo žeme“, - pasakoja pašnekovas.
Pasak jo, vis dar nemažai žmonių skeptiškai žiūri net į grindinį šildymą, mano, kad jo negalima įrengti po medinėmis grindimis, kad grindinis šildymas kenksmingas sveikatai, nuo jo renkasi dulkės ir panašiai.
„Žinoma, skepticizmo ir nepasitikėjimo dar yra nemažai, bet geriausiai žmones veikia kaimynų, draugų ir giminių pavyzdžiai. Informacija sklinda iš lūpų į lūpas“, - įsitikinęs L. Getautas.
Įrengimas nepigus
Pasak „Energeros“ vadybininko V. Virganavičiaus, geoterminio šildymo įrengimas kainuoja labai skirtingai.
„Jei imtume kokį vidutinį 150 kv. metrų namą, tai jame visi darbai, medžiagos ir įrengimai su horizontaliu kolektoriumi, neskaitant vidaus šildymo sistemos, gali kainuoti nuo 20 tūkst. Lt (jei šeimininkas rinktųsi kinišką šilumos siurblį)“, - skaičiuoja specialistas.
Jei namo šeimininkas rinktųsi suomišką ar kitą aukštos kokybės šilumos siurblį, kaina išauga iki 35 tūkst. Lt. Vertikalus kolektorius sumą padidintų maždaug 6 tūkst. Lt.
Visgi pradinės investicijos neatbaido tų žmonių, kurie nori mažų išlaidų pačiam šildymui.
„Vidutiniam 150 kv. m namui apšildyti ir vidutinei šeimai karštam vandeniui paruošti per vienus metus prireiks maždaug 2400 Lt. Žinoma, didžioji dalis jų bus išlaidos žiemos metu“, - priduria pašnekovas.
Įmonių grupės „Naujos idėjos“ specialistai pateikia panašius skaičius: šilumos siurblys, lauko kolektorius ir visi katilinės sumontavimo ir instaliavimo darbai kainuoja nuo 33 tūkst. iki 40 tūkst. Lt.
„Vidutinės išlaidos visam šildymo sezonui, kuris trunka 210 dienų, ir karšto vandens paruošimui visus metus, būtų iki 2 tūkst. Lt“, - skaičiuoja L. Getautas. Be to, šilumos siurblys gali pigiai namą vėsinti vasaros metu (apie 50 Lt/mėn.).
Kodėl renkasi?
Paklaustas, kodėl lietuviai, nepaisydami nemenkos įrengimo kainos, renkasi geoterminį šildymą, V. Virganavičius pateikia bene svarbiausią argumentą - nenorą savo namuose dirbti kūriku, prižiūrėti šildymo sistemą, kitaip sakant, lietuvis mėgsta komfortą.
„Tiesa, kartais vienas kitas tiesiog pasisako už „žalias“ idėjas, bet, deja, tokių nėra daug. Apskritai labiausiai pasirinkimą lemia patogumas, planai išvažiuoti per žiemą ilgesniam laikui į užsienį, noras turėti modernią, šiuolaikišką sistemą ir, kas labai būdinga mūsų šalyje — faktas, kad tokį šildymą jau turi kaimynas“, - šypsodamasis priduria specialistas.
L. Getautas siūlo įvertinti ne tik gyvenimo komfortą, bet ir tai, kad šilumos siurblio nereikai reguliuoti, viskas vyksta automatiškai.
„Nereikia, kaip dujų, smarkiau atsukti, ar kaip kietu kuru – malkų daugiau nusipirkti. Šilumos siurblys veikia automatizuotai, šildo daugiau, kai oras atvėsta ir mažiau, kai atšyla“, - pasakoja L. Getautas.
Jis įsitikinęs, kad geoterminio šildymo populiarumas augtų daug sparčiau, jei šį šildymą pasirinkusieji sulauktų dotacijų iš valstybės.
„Tarkim, Kipre valstybė grąžina 49 procentus investicijos nuo šilumos siurblio ir kolektoriaus įrengimo kainos. Vokietijoje grąžinama iki 2 tūkst. eurų nuo įrengimo kainos, ir tai, kad ir mažesnė, tačiau sveikintina iniciatyva“, - reziumuoja įmonių grupės „Naujos idėjos“ vadovas.
