Temos:


Naujos įmonės:

Ką karantino metu nuveikėte namuose?
Perdažėme sienas
Atnaujinome baldus
Įsigijome naujos buitinės technikos
Atnaujinome aplinką
Pakeitėme grindis



art

Straipsniai

 

Energiškai efektyvūs namai
2013-07-08 Šaltinis: Darius Jokubauskas, žurnalas „Super Namai“

Vakarų ir Šiaurės Europoje jau gerokai paplitę energiškai efektyvūs, pasyviaisiais dar vadinami namai. Svarbiausias tokio pastato principas − pastate išlaikyti šilumą suvartojant kuo mažiau energijos. Tokį namą galime palyginti su termosu, galinčiu sukauptą energiją išlaikyti ilgą laiką. Pasyviųjų namų statybą skatina ir 31-oji ES direktyva, pagal kurią iki 2021 metų visi namai privalės būti energiškai efektyvūs, t. y. atitikti A++ naudingumo klasę.


Energiškai efektyvūs namai title=

ES ir Lietuvos teisinė bazė

Pasak Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktoriaus Aido Vaičiulio, įmonės jau keletą metų aktyviai domisi pasyviųjų namų statyba. Siekiant sujungti žinias ir resursus bei energiškai efektyvių namų plėtrą Lietuvoje, 2009 m. buvo įkurta asociacija. Pagrindinės šios organizacijos kryptys – informacijos teikimas ir įstatymų inicijavimas pasyviųjų namų srityje.

Asociacija taip pat nemažai prisidėjo prie to, kad 31-oji ES direktyva būtų perkelta į Lietuvos teisinę bazę. Pagal ją iki 2013 m. pabaigos dar galios pastatų energinio efektyvumo C klasė (100–200 kW/kv. m). Nuo 2014 m. naujiems pastatams jau bus taikoma B naudingumo klasė (50–100 kW/kv. m). Nuo 2016 m. namai privalės būti A klasės, t. y. atitikti minimalius pastato energinio efektyvumo reikalavimus. 2018 m. pradžioje naujiems pastatams įsigalios A+ naudingumo klasė – bus keliami papildomi reikalavimai tiek namo projektavimui, tiek jo sandarumui. Statant šios klasės pastatus jau turi būti naudojami atsinaujinantieji energijos šaltiniai. O nuo 2021 m. namai Europos Sąjungoje privalės atitikti A++ klasės energinio naudingumo klasę. Paminėtina, kad Lietuva taip pat prisiėmė iššūkį nuo 2021 m. sausio 1 d. statyti būtent A++ klasės naudingumo pastatus.

Pasyviųjų namų standartas ir sertifikavimas

Mažų energinių sąnaudų namo standartas sukurtas Vokietijoje. Idėjos autorius –Vokietijos pasyviojo namo institutas (PassivhausInstitut) ir jo direktorius prof. dr. Wolfgangas Feistas. Pagal šį standartą mažų energinių sąnaudų namui šildyti per metus neturi būti suvartojama daugiau nei 15 kWh/kv. m, didžiausias suvartojamos pirminės energijos kiekis (šildyti, karštam vandeniui paruošti, elektros prietaisams veikti) per metus neturėtų viršyti 120 kWh/kv. m, oro pralaidumo koeficientas − n50 ≤ 0,6 (esant 50 Pa slėgiui, patalpoje prarandama ne daugiau kaip 0,6 jos oro tūrio). Tik šis institutas išduoda pasyviojo namo sertifikatą, garantuojantį, kad pastatas yra energiškai efektyvus.

A. Vaičiulis teigia, kad šį sertifikatą gauti nėra labai paprasta. Pastatas turi atitikti visus keliamus reikalavimus. Ne paskutinėje vietoje, apsisprendžiant sertifikuoti ar ne, yra ir kaina. Šis sertifikatas, garantuojantis pastato energinius ir kokybinius parametrus, vidutiniškai kainuoja 7000–9000 EUR. Kita vertus, vertinant, kokią dalį ši suma sudaro nuo bendros namo kainos, tai nėra taip jau ir daug. Neturint šio įvertinimo, formaliai negalima teigti, kad namas yra pasyvusis, nors jis galbūt ir atitiks keliamus reikalavimus. Gal todėl Lietuvoje šiuo metu yra tik du sertifikuoti pasyvieji namai (Druskininkuose ir Kaune). Sertifikato išdavimo procedūrą stabdo ir tai, kad labai daug pastatų Europoje ir kitose šalyse siekia gauti šį dokumentą, todėl susidaro nemaža eilė.

Sertifikuojant pastatus vertinama labai daug savybių. Viena iš įdomesnių – nuolat name gyvenančių žmonių skaičius. Pasak A. Vaičiulio, buvo atvejis, kai Klaipėdoje planuojamam statyti naujam daugiabučiui sertifikatas nebuvo suteiktas vien tik todėl, kad statomuose apartamentuose nebus nuolat gyvenama, t. y. pastatas visiškai apgyvendinamas tik vasaros sezonu. Nuolat negyvenamame pastate reikės papildomo šaltinio, turėsiančio kompensuoti šilumos nuostolius, susidarančius dėl gyventojų trūkumo žiemos metu.

Pasyviųjų namų projektavimas

Architektas Gytis Gasperaitis teigia, kad, projektuojant pasyvųjį namą, užsakovas ir architektas pirmiausia turi dirbti kaip viena komanda. Idealiu atveju projektuotojas turėtų dalyvauti dar parenkant ir įvertinant sklypą tokio namo statybai. Tada sudaroma projektavimo programa. Pasitaiko atvejų, kai užsakovas pateikia ne visai realius reikalavimus savo įsivaizduojamam energiškai efektyviam pastatui. Pavyzdžiui, pageidauja, kad toks namas būtų 300 kv. m ar net didesnis. Kartais tokio dydžio pastato tiesiog neapsimoka statyti, nes tokie pastatai turi vadinamąsias „perteklines“ patalpas. Tiesiog užsakovas turėtų įvertinti savo ne tik šios dienos poreikius, bet ir po kelerių metų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pasyviojo arba energiškai efektyvaus namo projektavimas šiek tiek skiriasi nuo paprasto pastato. Vienas svarbiausių aspektų – namo orientacija. Idealus variantas, jei pavyksta suprojektuoti visus langus į pietinę pusę. Tai susiję ne tik su šilumos patekimu per langus, bet ir su jos pertekliaus kontrole. Pavyzdžiui, karštą vasaros dieną pietinėje pastato pusėje esantys langai gauna palyginti nedaug saulės energijos, nes saulė yra aukščiausiame taške. O įrengus specialius stogelius prie langų, patenkančios natūralios energijos kiekį galima dar labiau sumažinti. Įmanoma netgi pasiekti, kad vidurvasarį į patalpą tiesioginių saulės spindulių apskritai nepatektų.

Tačiau žiemą vyksta atvirkščias procesas: kadangi dieną saulė yra žemai, pro pietinėje pusėje esančius langus į pastatą patenka tiesioginiai spinduliai. Taip name sukaupiamas papildomas šilumos kiekis.

Kitas veiksnys – pasyvaus namo forma. Pageidautina, kad namo architektūra būtų kuo paprastesnė. Tuomet susidarys mažiau šalčio (šilumos) tiltų. Kuo tokio pastato forma sudėtingesnė, tuo sunkiau pasiekti norimo energinio efektyvumo rezultatą. Jei pastato formos įmantrios, galimus energijos praradimus tenka kompensuoti storesniu šiltinimo medžiagos sluoksniu ar papildomai namą sandarinant. O tai, be abejo, papildomai kainuoja.

Projektuojant sudėtingesnį statinį, t. y. pasyvųjį namą, reikalinga nuolatinė kontrolė. Ji leidžia patikrinti įvairius pastato parametrus, iš kurių vienas svarbiausių yra sandarumas. Atliekamas vadinamasis blowing doors sandarumo testas, kurio metu pastato viduje dirbtinai sukuriamas slėgis ir matuojama, kiek per pastatą ir atitvaras oro išeina į išorę. Šis testas atliekamas dar neužbaigus apdailos darbų, kad prireikus būtų galima užsandarinti.

Statybos specialistai ir kalbinti architektai teigia, kad pasyvieji, arba energiškai efektyvūs, namai Lietuvoje turi ateitį. Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos direktoriaus Č. Ignatavičiaus teigimu, reikėtų labai pozityviai vertinti visus statinius, kurių sveikas mikroklimatas, patikima eksploatacija, maži suvartojamos šilumos, elektros energijos, dujų kiekiai ir t. t. Juk tik sveikoje ir šiltoje aplinkoje žmonės gali produktyviai dirbti, gražiai ir sveikai gyventi, taip pat nešvaistyti pinigų vėjais. Taigi energiškai efektyvūs namai – tikrai ne mados reikalas, o būtinybė.

Pagrindiniai reikalavimai pasyviajam namui

1.APVALKALAS („kokonas“). Tai yra sienos, langai ir stogas, užtikrinantys šiluminę varžą visu perimetru. Pasak Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos direktoriaus Česlovo Ignatavičiaus, šilumos energijos nuostoliams pastatuose įtaką daro ir kiti veiksniai, tokie kaip šiltinimo sistemų tipas, išorinių atitvarų plotų tarpusavio santykiai, vėdinimo sistema, rekuperacija, šilumos tilteliai ir kt. Išorinėms atitvaroms šiltinti šilumos izoliacijos storis parenkamas įvertinus visus veiksnius, darančius įtaką šilumos energijos nuostoliams. Renkantis langus, reikėtų atkreipti dėmesį į jų U vertę (ji turėtų siekti ne mažiau kaip 0,8 W/m2K).

2.ORIENTACIJA.Namas projektuojamas taip, kad langai išeitų į pietus arba pietryčius, siekiant gauti kuo daugiau natūralios energijos iš saulės.

3.ŠALČIO TILTŲ PAŠALINIMAS.Per šalčio tiltus išeina labai daug šilumos energijos, todėl juos būtina pašalinti. Šių tiltų ypač atsiranda pastato kampuose, mazgų jungtyse.


4.SANDARUMAS.Oras negali per valandą apsikeisti 0,6 karto (nesandariuose pastatuose oras per valandą pasikeičia 3–5 ir daugiau kartų). Sandarumas suteikia galimybę kontroliuoti energinį pastato procesą. Atiduodant pastatą naudoti, atliekamas sandarumo testas, kuris ir parodo, ar pastatas atitinka reikalavimus, o kartu – ar jis yra kokybiškas.

5. PRIVERSTINĖ VENTILIACIJA.Kadangi pasyvusis namas yra labai sandarus, nesant priverstinės ventiliacijos (su šilumos grąža) gali atsirasti pelėsių.

Mitai apie pasyviuosius namus:

1.Pasyviajame name negali būti židinio. Šis techninis niuansas yra išspręstas dvigubo kamino principu, t. y. pastatomos tam tikros sklendės, neleidžiančios išeiti iš pastato šilumai per židinį.

2.Tokiuose pastatuose langai turi būti maži. Pasyviojo namo langai turi būti orientuoti į pietus, pietryčius ar pietvakarius, kad galėtų pasiimti saulės energiją, o jų dydžiui (išskyrus šiaurinę namo pusę) apribojimų nenumatoma.

3.40–50 cm šiltinimo medžiagos sluoksnis pastato sienoje ir stoge leis pasiekti pasyviojo namo rodiklius. Passivhaus instituto reikalavimų sąraše nėra nurodyta, koks turi būti izoliacinės medžiagos storis. Taip pat nenurodyta, kokia būtent šiltinimo medžiaga turi būti naudojama. Visi šie parametrai yra apskaičiuojami vertinant pastato energinį balansą. Svarbu tai, ar pastatas sugebės pasiekti pagrindinį rodiklį – ne daugiau kaip 15 kW/m2 per metus.

4.Pasyvusis namas negali turėti garažo prie pastato. Garažas gali būti, tiesiog rekomenduojama jį papildomai izoliuoti.

5.Pasyvusis namas negali būti didesnis kaip 150 kv. m. Tai dar vienas mitas, nes Passivhaus institutas neriboja pasyviojo namo dydžio ar ploto.

 

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.

 
Kiti teminiai straipsniai:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2020 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 1444 2, info@supernamai.lt