Temos:


Naujos įmonės:

Ką karantino metu nuveikėte namuose?
Perdažėme sienas
Atnaujinome baldus
Įsigijome naujos buitinės technikos
Atnaujinome aplinką
Pakeitėme grindis


news
Naujienos

 

Energetikai siūlo plėtoti vėjo jėgaines jūroje, ministerija – sausumoje
2017-03-16 Šaltinis: TV3.lt

Energetikos ministerija siūlo pirmiausiai išnaudoti sausumos vėjo jėgainių potencialą ir tik tuomet plėtoti jas Baltijos jūroje. Tai grindžiama tuo, kad vėjo elektrinių žemyne pagaminta elektra yra gerokai pigesnė nei jūroje. Tačiau „Litgrid“ vadovas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje reikėtų naujų elektros rezervų, kad būtų galima balansuoti didesnės galios vėjo parkus.


Energetikai siūlo plėtoti vėjo jėgaines jūroje, ministerija – sausumoje
Nuotr. pinterest

„Neadekvatūs skaičiai jūrinio vėjo kainos, todėl pirma siūlome išsiaiškinti, kiek turime sausumoje vėjo galimybių“, - ketvirtadienį Seimo energetikos komisijoje sakė energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.

 

Baltijos jūroje vėjo jėgainių potencialas gali siekti iki 9 tūkst. megavatų (MW), tačiau, pasak jo, paskutiniai aukcionai pasaulyje rodo, kad viena jų pagaminta megavatvalandė gali kainuoti nuo 87 eurų iki 108 eurų.

 

Tai yra per brangu, palyginti su sausumos jėgainėmis, kurios elektrą jau gali gaminti už 57 eurus. V.Macevičiaus teigimu, jeigu šiuo metu būtų pradėti tyrimai ir vėliau skelbiami konkursai, pirmosios vėjo jėgainės galėtų atsirasti 2024-2025 metais.

 

Tačiau vėjo parkus plėtojančios bendrovės „4energia“ vadovas Tadas Navickas teigia, kad vėjininkai neprieštarauja, jei Vyriausybė nori skirti paramos vėjo jėgainėms. Tačiau jis piktinosi, kad neleidžiama jėgainių statyti tiems, kurie neprašo paramos. „Tų kilometrų kvadratinių yra daug, o jei norima statyti 500 MW remiamų jėgainių - gerai, bet kodėl tuomet nenorima leisti kitais kvadratiniais kilometrais naudotis kitiems“, - posėdyje teigė T.Navickas.

 

Jis tikino, kad senesnė schema leido privačioms bendrovėms dalyvauti konkurse ir gauti teisę statyti jėgaines jūroje. Tačiau vėliau persigalvota ir nuspręsta skirti paramą, „kurios niekas neprašė“. Jis tikino, kad paramą Lietuvos bendrovės galėtų gauti iš kitų valstybių.

Sausumoje - papildoma 250 MW vėjo elektrinių kvota

 

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, sausumoje techniškai būtų galima vėjo jėgainėms skirti papildomą 200-400 MW kvotą. Ministerija linkusi 2020 metais nustatyti 250 MW, o ne 350 MW papildomą kvotą, kaip siūlo vėjininkai, mat didesnė kvota brangintų elektrą vartotojams.

 

„Iki 2020 metų galėtume kalbėti apie 250 MW. 350 MW būtų iššūkis dėl kainos vartotojams“, - komisijos posėdyje teigė Ž.Vaičiūnas. Anot jo, jeigu dabar būtų imtasi žingsnių didinti kvotą - patvirtinama energetikos strategija, keičiami teisės aktai ir skelbiami aukcionai - pirmosios naujos jėgainės galėtų iškilti 2019 metais. Tačiau vėjininkai teigia, kad Lietuvoje būtų galima nustatyti papildomą 350 MW kvotą. Vėjininkų asociacijos vadovas Aistis Radavičius tikino, kad 350 MW reikalautų apie 18 mln. eurų paramos per metus ir šie pinigai atsilaisvins apie 2021 metus, kai dalis seniau statytų jėgainių atsipirks.

 

„350 MW elektrinių pareikalautų 18 mln. eurų per metus be balansavimo“, - komisijoje teigė A.Radavičius. Anot Ž.Vaičiūno, šiuo metu diskutuojama, kokia paramos forma galėtų būti skiriama vėjo jėgainėms.

 

Šiuo metu joms skiriamas fiksuotas tarifas, už kurį elektra parduodama 12 metų. Tačiau, ministro nuomone, prie rinkos kainos mokama papildoma premija būtų dinamiškesnė ir lankstesnė paramos forma. Vėjininkai taip pat siūlo naujoms jėgainėms taikyti premijos prie rinkos kainos paramos būdą.

 

„Paramos schema, kai premija virš rinkos kainos mokama, yra dviejų būdų. Yra fiksuota, jeigu rinkos kaina svyruoja ir kažkokia priemoka yra, ji visad tokia pati, jei slankiojanti premija - yra referencinis lygis, jei virš jo pakyla rinkos kaina, tuomet parama yra netaikoma. Pradingtų permokėjimo problema. Patrauklu ir investuotojams, nes tai jiems sumažina verslo riziką, mažina paskolų palūkanas, todėl galima užtikrinti tą kainos lygį“, - teigė vėjininkų asociacijos vadovas A. Radavičius.
 

 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2020 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 1444 2, info@supernamai.lt