Temos:


Naujos įmonės:

Ką karantino metu nuveikėte namuose?
Perdažėme sienas
Atnaujinome baldus
Įsigijome naujos buitinės technikos
Atnaujinome aplinką
Pakeitėme grindis


news
Naujienos

 

Daugiabučių renovavimo įšalas netirpsta
2013-02-06 Šaltinis: Arūnas Daugėla / valstietis.lt

Naujoji Vyriausybė, siekdama išjudinti daugiabučių renovavimo darbus, užsimojo padidinti valstybinių institucijų kompetenciją ir galias. Tačiau savivaldybių atstovai įsitikinę, kad skubėti nereikia. Andriaus Kubiliaus vadovaujamos dešiniųjų Vyriausybės daugiabučių renovacijos programa patyrė fiasko. 2009 m. žadėta renovuoti 500 namų, 2010 m. – 1 tūkst., o iki 2013 m. – net 4,9 tūkst. Tačiau iki praėjusių metų Lietuvoje renovuota vos daugiau nei 470 daugiabučių.


Daugiabučių renovavimo įšalas netirpsta
Nuotr. manoerdve.com

Daugiau galių savivaldybėms

Seimas sausio viduryje pakeitė daugiabučių renovavimo tvarką: paskolas namams atnaujinti galės imti ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės. Be to, palaiminus Šilumos įstatymo pataisas, savivaldybėms bus leidžiama įpareigoti daugiabučio namo, kuriame viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, savininkus per dvejus metus rekonstruoti namo šildymo ir karšto vandens sistemas arba atlikti kitus darbus, kurie padėtų taupyti šilumą. Be to, savivaldybės galės nustatyti griežtesnes šilumos suvartojimo daugiabučiuose namuose normas.

Kaip jau rašė „Valstiečių laikraštis“, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su šalies miestų bei rajonų savivaldybių merais ir pristatė jiems naująjį daugiabučių renovacijos modelį. Jis pabrėžė būtinybę didinti savivaldybių vaidmenį šiame procese. Anot premjero, savivaldybės turėtų atrinkti pačius neefektyviausius pastatus, parengti ir patvirtinti jų renovavimo programas, o Vyriausybė įsipareigotų teikti organizacinę bei metodinę pagalbą.

„Gyventojams pasiūlysime priimtinesnį renovacijos modelį, neverčiant jų skolintis iš komercinių bankų. Vykdysime ne pavienių pastatų, o kvartalų renovaciją, kartu sutvarkant požemines inžinerines komunikacijas ir namų aplinką. Tai ne tik mažins šilumos kainas, bet ir atgaivins statybų sektorių, sukurs naujų darbo vietų“, – susitikimo metu kalbėjo premjeras.

A.Butkevičius prognozavo, kad namų renovacijos pikas turėtų būti antrą ateinančių metų pusmetį, o jau šiemet liepą jis tikisi pamatyti pirmą pagal naują modelį pradėtą renovuoti gyvenamąjį namą. A.Butkevičius teigė, kad pagal jo vadovaujamos Vyriausybės parengtą naują daugiabučių renovavimo programos modelį jau šiemet bus renovuota 600–700 namų. Kad renovacijos „reikalai pasistūmės iš mirties taško“, pareiškė tikinti ir ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Jos teigimu, centrinė perkančioji organizacija, kuri perims šio proceso finansavimą, „dabar telkia komandą, visus pajėgumus, kad galėtų pradėti spręsti tą uždavinį“.

Įtinka ne visiems

Tačiau Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pažėrė abejonių dėl numatomos naujos renovacijos tvarkos. „Savivaldybių asociacija išsiuntinėjo visoms šiuo klausimu dirbančioms Vyriausybės institucijoms pasiūlymus, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad renovacija būtų kuo efektyvesnė“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė R.Malinauskas. Jo teigimu, Seime priimant įstatymą labai paskubėta, matyt, norėta suteikti didelį postūmį išjudinant jau įsisenėjusią renovacijos problemą. „Mes tikrai džiaugiamės, kad Vyriausybė, Aplinkos ministerija įsiklauso į kelias labai svarbias mūsų pastabas, ir viliamės, kad Seimo įstatymas bus pakoreguotas“, – sakė jis.

„Gerai, kad savivaldybės turės didesnių įgaliojimų šioje srityje, bet vis vien renovacijai atlikti reikės daugiabučio namo gyventojų sutikimo“, – apgailestavo jis teigdamas, jog Vyriausybė bent pradžioje turėtų kompensuoti 40 proc. renovacijos išlaidų.

Savivaldybių asociacija, atlikusi skaičiavimus, priėjo išvadą, kad šiandien skiriama valstybės dotacija – 30 proc. renovacijos sumos – yra tokia, kad žmogus gali svarstyti – verta jam ar neverta renovuoti savo būstą. „Aš manyčiau, kad Aplinkos ministerija, Seimas, Vyriausybė turi peržiūrėti nuostatą skirti 30 proc. Mūsų skaičiavimu ir siūlymu, būtų galima metams ar dvejiems metams nustatyti 40 proc., kas nesuskubs per pirmus metus, sakykime, tada mažinti 5 proc. ir po 3–4 metų grįžti prie 30 proc. Tai būtų dar didesnė paskata imti ir operatyviai kažką daryti“, – teigė jis.

Savivaldybių atstovų ir Vyriausybės susitikime R.Malinauskas teigė: „Savivaldybių asociacijos teisininkai išnagrinėjo naują renovacijos tvarką ir nieko naujo joje nerado: nei kokių nors įgaliojimų savivaldybėms, nei daugiau laisvės. Netikime tokiu daugiabučių atnaujinimo programos modeliu. Juk liko tas pats: daugiau nei 50 proc. gyventojų turi pritarti, kad namas būtų renovuojamas.“

Naudinga trims savivaldybėms

Pasak R.Malinausko, kol kas „neišspręstas klausimas dėl kompensacijų už savivaldybių paimtas paskolas renovacijai atlikti“. Jis apgailestavo, kad bankai „mėgsta dažnai keisti sąlygas“ ir teigė, jog naujoji renovacijos tvarka paranki tik trims savivaldybėms, socialinėms reikmėms naudojančioms Ignalinos atominei elektrinei uždaryti skirtas lėšas, – Ignalinos, Zarasų ir Visagino. Būtent šios savivaldybės ir parengė naują renovacijos tvarką, kurią įstatymu patvirtino Seimas.

„Tačiau kitos 57 savivaldybės nebus pajėgios išspręsti tų sudėtingų finansinių klausimų, nes yra smarkiai įsiskolinusios ir naujų paskolų beveik niekas nebeduoda“, – kalbėjo R.Malinauskas. Be to, asociacijos vadovas tvirtino, kad iki šiol nėra detaliai išaiškinta, kaip veiks naujoji renovacijos tvarka, nors jau po mėnesio kito iš savivaldybių bus reikalaujama pateikti pasiūlymų dėl to, kurie namai turėtų būti pirmiausia atnaujinami.

Kai kurios savivaldybės skundžiasi, kad nauja daugiabučių namų renovacijos tvarka dar nėra aiški, be to, abejoja, ar ji bus efektyvi. „Mes siūlome visai kitokį daugiabučių renovavimo modelį, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Birštono merė Nijolė Dirginčienė. – Mūsų sukurta programa „Ekomiestas“ leidžia pasiekti kur kas geresnių rezultatų, išlaidas už šildymą sumažinant iki visiško minimumo.“

Per daug prievartos?

Nors dešinieji tuojau paskelbė, kad naujoji Vyriausybė tik kopijuoja jų sukurtą modelį, iš tikrųjų šios idėjos – imtis daugiabučių renovacijos savivaldybėms – tikrasis autorius yra ekonomistas Raimundas Kuodis. Jis dar prieš 7 metus prognozavo, kad ankstesnės Vyriausybės pasirinktas modelis, jog gyventojai patys, niekieno neraginami, renovuos savo namus, žlugs. Jo teigimu, A.Kubiliaus Vyriausybė, pasiuntusi gyventojus pačius imti paskolas iš bankų, per visą kadenciją renovavo tik keliasdešimt daugiabučių. Pagal R.Kuodžio pasiūlytą modelį renovacija užsiimtų ne patys gyventojai, o savivaldybės, sudariusios kiauriausių namų savo mieste sąrašus ir juos pateikusios Vyriausybei. Tai, R.Kuodžio teigimu, jau kitąmet leistų renovuoti apie pusę tūkstančio namų.

Tiesa, gyventojų sutikimo vis tiek reikės. Anot R.Kuodžio, siekiant gauti sutikimą pradėti renovaciją, žmones reikia informuoti, kad jų namas neatitinka energetinio efektyvumo kriterijų, todėl turi būti renovuojami, nebent patys gyventojai to atsisakytų. Beje, R.Kuodis siūlo įstatymu įtvirtinti nuostatą, kad jei gyventojai nesutinka renovuoti neekonomišką namą, jie netenka kompensacijų. Tačiau A.Butkevičius su tuo nesutinka: esą prievartos ir taip per daug, nes kai kurie kiaurų namų gyventojai jaus spaudimą pradėti renovaciją.

Kainos auga

Dėl naujojo Vyriausybės siūlomo renovacijos modelio kyla ir kitų klausimų: ar galės į kompensacijas pretenduoti gyventojai, kurie jau pradėjo šiltinti savo namus, taip pat neaišku, per kiek laiko atsipirks renovacija, šildymo sąskaitoms nuolat augant. Bet kol valdžia skaičiuoja, kiek namų galėtų renovuoti, sąskaitos už šildymą auga kaip ant mielių. Alytuje esančiame renovuotame 10 butų name gyvenantys žmonės už 170 kv. m buto šildymą daugiausia yra sumokėję 600 Lt. Gyventojai tvirtina taupantys, tačiau butuose tikrai nėra šalta, o ir tokios sąskaitos juos pasiekia tik per pačius didžiausius šalčius. O Vilniaus Agrastų g. 8 name tokios sąskaitos – kasdienybė, nors butai čia trigubai mažesni. Už gruodžio mėnesį gyventojai gavo net 1 000 Lt sąskaitas. Dauguma šio namo gyventojų – pensininkai, gaunantys kompensacijas, todėl jie nesuinteresuoti renovacija.

Žmogiškasis veiksnys


R.Malinauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriais atvejais kompensacijas už šildymą gaunantys žmonės nelinkę pritarti renovacijai, nes sumažėjus šildymo išlaidoms jie rizikuoja prarasti kompensacijas. R.Malinauskas pastebėjo, kad gyvenantieji socialiniuose būstuose ir gaunantieji socialines išmokas prie renovacijos neprisidės, už juos renovaciją kaip turto savininkės savo lėšomis turės vykdyti savivaldybės. „Tai yra labai didelės lėšos savivaldybėms, nes nuo savivaldybės dydžio priklauso ir tų butų skaičius, o jei vieno buto renovacija yra apie 20 tūkst. litų, tai padauginus iš tų šimtų ar tūkstančių butų susidaro labai didelės sumos. Deja, finansiškai savivaldybės bus nepajėgios spręsti šio klausimo“, – pabrėžė jis.

Statybininkų interesai

Didelis naujosios tvarkos šalininkas yra aplinkos ministras „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis. Už renovaciją yra atsakinga Aplinkos ministerija. Nėra didelės paslapties, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partiją anksčiau rėmusios statybinės organizacijos, tokios kaip „Vėtrūna“, siekia gauti kuo daugiau užsakymų. Daugiabučių renovavimo programa žada joms ir pajamas, ir pelnus. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas patvirtino, kad visi renovacijos projektai atsiperka, tik reikia sudaryti sąlygas gauti finansavimą.

Pasak V.Mazuronio, už 60 kv. m buto šildymą šiuo metu tenka mokėti apie 450 Lt. Namą renovavus suma mažės iki 150–200 Lt, tačiau dar apie 200 Lt tektų pakloti už renovaciją. Ir tiek mokėti reikėtų 7–10 metų, kol renovavimo sąnaudos būtų padengtos. A.Butkevičius taip pat tikino, jog atnaujinus namą gyventojo sąskaita už šildymą ir renovaciją turės būti 10–20 proc. mažesnė, nei žmogus iki tol išleisdavo vien šildymui.

Kitas politikas, kuriam taip pat nesvetimi statybininkų interesai, – Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jis žurnalistus tikino, kad sostinė aktyviai rengiasi naujai tvarkai ir tikisi, kad pakeitus renovacijos tvarką atsiras galimybė iškart pradėti ištisų mikrorajonų namų atnaujinimą. „Iki šiol sostinėje buvo renovuota apie 80 namų, o reikia renovuoti apie 2000. Taigi, tas poreikis dar labai didelis. Nors dar laukiame aiškumo dėl naujos renovacijos tvarkos, manau, kad kryptis pasirinkta teisingai. Ketinimai neblogi, laukiame galutinių sprendimų dėl to, kaip toliau bus vykdoma renovacija“, – sakė jis.

Komentaras

Linki sėkmės ir skaidrumo

Dainius Kreivys, Seimo narys


Su renovacija susiję dalykai, apie kuriuos kalba valdantieji, nėra nei nauji, nei jų pačių sugalvoti. Apskritai kiek matome iš pirmo Vyriausybės veiklos mėnesio, visi valdančiųjų minimi svarbūs darbai ir planai tėra tolesnis A.Kubiliaus Vyriausybės pradėtų projektų įgyvendinimas. Taip yra ir šiuo konkrečiu būsto renovavimo atveju. Viskas, ką šiuo metu daro valdantieji renovacijos klausimais, – Seimui pateikia mūsų sukurtam modeliui įgyvendinti būtinas įstatymo pataisas. Noriu pabrėžti, kad pirmas pataisų pateikimas Seimui įvyko dar 2012 m. rugsėjį. Kalbant chronologiškai, naujų įstatymo pakeitimų pagrindas pirmiausia buvo „Enervizijos“ (energinio efektyvumo didinimo programos) projektas, sukurtas Visagino miestui dar 2011 m. ir skirtas Visagino miesto daugiabučių namų energiniam efektyvumui didinti. Šį projektą 2012 m. adaptavo Zarasų savivaldybė. Taigi visa valdančiųjų „nauja programa“ yra senai parengta įgyvendinti. Todėl noriu tik priminti, kad renovacijos įgyvendinimas reikalauja nemažai profesionalių ir vadybinių kompetencijų. Tikiuosi, kad valdantiesiems užteks tokių kompetencijų tinkamai koordinuoti projektą. Linkiu, kad p. A.Mazuronio ambicija renovuoti 500 namų per metus (visose savivaldybėse – po 10–15 namų) būtų įgyvendinta skaidriai ir sėkmingai.

 

 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2020 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 1444 2, info@supernamai.lt