Temos:

Naujos įmonės:

Ar pritariate NT mokesčiui?
Pritariu
Tik antram būstui
Tik brangiam būstui
Nepritariu
Neturiu nuomonės

news
Naujienos

 

Auštanti naujų lempų era sėja abejones
2011-01-10 Šaltinis: Saulius Tvirbutas, valstietis.lt

Kol kas toli gražu ne visi patenkinti kompaktinėmis liuminescencinėmis arba kitaip vadinamomis taupiosiomis lempomis, nes jos kainuoja brangiau, dažnai yra abejotinos kokybės, turi įvairių trūkumų. Vartotojams niekas neteikia informacijos apie jų savybes, poveikį sveikatai ir aplinkai. Europos Parlamente kai kurie politikai jau siekia atšaukti kaitinamųjų lempų draudimą, nes kilo abejonių, ar elektros energija nebus taupoma aukojant sveikatą, nes taupiosios lempos turi pavojingo gyvsidabrio.


Auštanti naujų lempų era sėja abejones
Nuotr. keetsa.com

Padeda taupyti

Nuo pernai Lietuvos kaip ir kitų ES šalių parduotuvėse jau nėra 100 ir 75 W galios kaitinamųjų lempų. Šiemet nuo rugsėjo prekyboje neliks 60 W, o nuo kitų metų – 40 ir 25 W kaitinamųjų lempų. Jas ES sprendimu turi visiškai pakeisti halogeninės, diodinės ir kompaktinės liuminescencinės. Pastarosios, kitaip vadinamos taupiosios, yra populiariausios. Naudojant šias lemputes galima sunaudoti penkis kartus mažiau elektros energijos. Pavyzdžiui, kompaktinė liuminescencinė 20 W galios lempa prilygsta 100 W kaitinamajai. Mat pastaroji daugiausia elektros energijos paverčia nenaudinga šiluma ir tik nedidelę dalį – šviesa.


Gali kelti pavojų

Tik tokį taupiųjų lempų pranašumą pastebi Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro vadovas Romualdas Škėma. „Visais kitais aspektais yra daug abejonių ir nežinomybės, – mano R.Škėma. – Taupiosios lempos turi pavojingo gyvsidabrio garų, todėl jų negalima mesti į bendrą atliekų konteinerį, bet Lietuvoje niekas nepaaiškina, kur jas dėti.“ Mokslininkas pasigenda ir informacijos apie užsienyje atliekamus tyrimus aiškinantis tokių lempų šviesos poveikį. „Kai kurie tyrimai skelbia apie galimą neigiamą liuminescencinės šviesos poveikį sergantiems tam tikromis nervų ligomis žmonėms, – kalbėjo R.Škėma. – Mes institute tiriame tik šių lempų ekonominį efektą, o poveikis sveikatai jau yra medikų reikalas. Manau, turėtų būti aktyvesni visuomenės sveikatos centrai. Jei nėra galimybių patiems atlikti tyrimų, galima pasinaudoti užsienyje skelbtais duomenimis.“


Trūksta informacijos
Pasak R.Škėmos, šalyje, be informacijos, kad neliks kaitinamųjų lempų, nieko daugiau neskelbiama. „Praėjo daugiau kaip metai, bet žmonės iki šiol palikti likimo valiai ir turi patys susivokti naujų produktų įvairovėje, – apgailestavo mokslininkas. – Tikiu, kad garsių fi rmų produktai turi nedaug gyvsidabrio, yra taupūs ir ilgaamžiai, bet niekas nekontroliuoja, kiek į parduotuves patenka neaiškios kokybės lempų. Gali būti, kad jose ir gyvsidabrio daugiau, ir žadamo ekonominio efekto mažiau nei teigiama.“ R.Škėma taip pat pabrėžė, kad liuminescencinės lempos yra kelis kartus brangesnės. „JAV pirmos perėjo prie liuminescencinių lempų, bet jų kaina mažai skyrėsi nuo kaitinamųjų, o pas mus tas kainų skirtumas nenormalus, – kalbėjo mokslininkas. – Akivaizdu, kad Lietuva visiškai nepasirengusi įgyvendinti ES reikalavimų.“ Jau Briuselyje pasigirdo abejonių taupiųjų lempų nauda. Europos Parlamento Pramonės komisijos vadovas Herbertas Reulis neseniai pasiūlė atšaukti kaitinamųjų lempų draudimą. Pasak jo, Federalinės aplinkosaugos žinybos atlikti tyrimai rodo, kad iš sudužusios liuminescencinės lempos į aplinką patenka 20 kartų daugiau gyvsidabrio nei leidžia saugumo normos. Alyvos į diskusijų ugnį dar įpylė Europarlamento vicepirmininkė Silvana Koch-Mehrin, įspėjusi nenaudoti taupiųjų lempų vaikų kambariuose.

 

Meta į konteinerius
Nuo seno žinoma, kad mokyklose ir kitos įstaigose naudojamas liuminescencines lempas būtina saugiai utilizuoti. Tokia pati pavojinga aplinkai atlieka yra ir perdegusi buitinė kompaktinė liuminescencinė lempa. Lietuvoje pernai įkurta Europos lempų gamintojams bei importuotojams atstovaujanti viešoji įstaiga „Ekošviesa“, kuri nemokamai surenka perdegusias ir sudužusias liuminescencines lempas. Pasak įstaigos vadovo Mariaus Jankausko, šiuo metu veikia 23 punktai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. „Ateityje planuojama įsteigti apie 100 punktų“, – teigė jis. Surinktos lempos vežamos perdirbti į Latviją. M.Jankauskas pripažino, kad gyventojai dar nėra labai aktyvūs ir dažnai taupiosiomis lempomis atsikrato kartu su buitinėmis atliekomis. „Reikės nemažai pastangų ugdyti žmonių sąmoningumą ir naujus įpročius, – kalbėjo jis. – Tačiau šios lempos yra daug pažangesnės. Gamintojų apskaičiavimu, atsisakius kaitinamųjų lempų, ES šalys į atmosferą išmes 23 megatonomis mažiau anglies dvideginio, nes bus sutaupoma daugiau elektros energijos, kurios gamyba prisideda prie oro taršos.“

Rinktis yra iš ko
Alfonsas Vaškys, KTU Elektros inžinerijos katedros docentas teigia, jog ES sprendimas visiškai atsisakyti kaitinamųjų lempų yra per drastiškas. Žmogui reikėtų palikti galimybę rinktis: taupyti ar ne. Mano namuose jau visos lempos yra liuminescencinės. Jos tikrai padeda taupyti energiją 5 kartus. Nereikėtų labai bijoti ir gyvsidabrio, kuris visiškai negali pakenkti nepažeidus lempos. Žmonės neretai skundžiasi ir dėl to, kad taupiųjų lempų šviesa šalta. Bet dabar jau yra didelė liuminescencinių lempų šviesos spektrų įvairovė. Kai kurių šviesa beveik nesiskiria nuo įprastinių kaitinamųjų lempų. Reikia žinoti ir tai, kad liuminescencinės lempos šviesą skleidžia į šonus, o kaitinamosios intensyviausiai šviečia žemyn.

Pigi prekė – nesaugi?
Vladislavas Mickevičius, lempų gamintojo „Osram“ atstovybės Lietuvoje vadovas. Pigiose kompaktinėse liuminescencinėse lempose, kainuojančiose iki 5 Lt, gal ir yra daug gyvsidabrio, be to, ir jų kokybė prastesnė. Tačiau pažangias technologijas naudojantys gamintojai gyvsidabrio naudoja tik 3 miligramus vienai lempai. Tai minimalus kiekis, kuris sudužus lempai nesukelia jokio pavojaus sveikatai – pakanka surinkti šukes ir išvėdinti patalpą. Galima rinktis ir taupiąsias halogenines lempas, kurios turi tokią pačią formą kaip ir kaitinamosios, bet naudoja apie 30 proc. mažiau energijos, panaudotas jas galima išmesti su buitinėmis atliekomis. Taip pat populiarėja diodinės lempos, kurios nors ir brangios, bet dėl taupumo ir ilgaamžiškumo atsiperka priklausomai nuo vartojimo per 1–4 metus.

 

 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2015 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~5) 2031 670, info@supernamai.lt