Temos:


Naujos įmonės:

Ką karantino metu nuveikėte namuose?
Perdažėme sienas
Atnaujinome baldus
Įsigijome naujos buitinės technikos
Atnaujinome aplinką
Pakeitėme grindis


news
Naujienos

 

Ateities namai neturės šildymo problemų
2011-11-09 Šaltinis: Ekonomika.lt

Galime turėti vilčių, kad skundų dėl brangaus šildymo žiemą ateityje vis mažės. Po aštuonerių metų statomi gyvenamieji namai ar daugiabučiai turės būti 75 proc. šiltesni nei dabartiniai.


Ateities namai neturės šildymo problemų
Supernamai.lt

Kitaip tariant, po aštuonerių metų visi naujakuriai privalės nori ar nenori tausoti aplinką, taupyti energiją, gyventi kur kas ekologiškiau nei ligi šiol, nes gyvens vadinamuosiuose pasyviuosiuose namuose. Nuo 2020 metų pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas naujos statybos namai turės būti projektuojami pagal pasyviųjų namų statybos reikalavimus.

Tai, anot išmanančių pasyviųjų namų statybos technologijas, bus į naudą: pasyviesiems namams šildyti reikia 75 proc. mažiau energijos nei įprastam namui, nes pagrindinė pasyviojo namo ypatybė – šiltumas.

„Pasyvusis namas yra labai taupus. Dėl specialių konstrukcijų, inžinerinių ir architektūrinių sprendimų jis naudoja mažai energijos, be to, sau reikalingą energiją toks namas generuoja naudodamas atsinaujinančius energijos šaltinius“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros vedėjas docentas Sigitas Čereškevičius.

Prieš beveik dvidešimt metų tokie namai pirmiausia pradėti statyti Skandinavijoje. Šio krašto gyventojai itin linkę rūpintis aplinka ir ekologija, todėl dabar ne vienas jų gyvena pasyviajame name. Vėliau technologija paplito Vokietijoje ir Austrijoje, o nuo 2020 metų, panašu – ir likusioje Europos dalyje. Lietuvoje, skaičiavo S. Čereškevičius, tokių pasyviųjų namų kol kas yra vos keli.

75 proc. taupesnis


Iš šalies žvelgiant, pasyviojo namo greičiausiai nebūtų įmanoma atskirti nuo įprastos statybos namo, tačiau VGTU Urbanistikos katedros vedėjas pasakojo, kad yra keli pagrindiniai naujosios statybos reikalavimai.

„Pirmiausia statant tokį namą naudojamas didelis šiltinimo medžiagos sluoksnis. Įprasto namo kvadratiniam metrui šildymui per metus reikia 250 kilovatvalandžių, o pasyvaus namo kvadratinio metro šildymui per metus reikia vos 35 kWh“, – aiškino S. Čereškevičius.

Statant pasyvųjį namą stengiamasi kuo mažesnį namo plotą atsukti į šiaurę, tad kartais namai iš viršaus primena trapecijas. Į šiaurę atsuktoje namo sienoje stengiamasi neįrengti langų. „Apie šilumos taupymą galvojama ir rengiant patalpas. Šiaurinėje namo pusėje įprastai įrengiamos laiptinės, pagalbinės patalpos, taip pat įvairūs darbo kambariai“, – aiškino docentas.

Priešingas vaizdas į pietus atsuktoje namo pusėje: čia stengiamasi išdėlioti langus, kad pro juos patenkanti saulės šviesa šildytų ir apšviestų namus, pietinėje namo pusėje kuriamos gyvenamosios patalpos. Skandinavijos valstybėse statomų namų langai pasikeitus orui ar atėjus nakčiai uždengiami langinėmis ar apsaugomi kitais moderniais būdais, kad pro langus nedingtų dieną sukaupta šiluma.

Panaudoja aplinkos šilumą

Dar vienas pasyviųjų namų skiriamasis bruožas – gebėjimas apsirūpinti energija. Po aštuonerių metų statomi daugiabučiai ir gyvenamieji namai galės gaminti energiją savo reikmėms išnaudodami atsinaujinančios energijos šaltinius bei aplinkos šilumą.

„Kol kas yra problemų: naudojamų saulės kolektorių efektyvumas – 10–12 proc. Tačiau per ateinančius aštuonerius metus jis keturis kartus padidės, tai reiškia, sumažės ir saulės kolektorių užimamas plotas. Didėja ir naudojamų plokščiųjų vandens kolektorių, vakuuminių vamzdelinių kolektorių, naudojamų šilumos gamybai, našumas“, – lygino S. Čereškevičius.

Tokiuose namuose sudėtingai įrengiama ventiliacijos sistema, nes per ją patiriama didžiausių nuostolių. Įprastos statybos namuose vėdinimo sistema įrengiama paprasčiau, o čia vamzdžius stengiamasi išvedžioti taip, kad jie nuolat būtų šildomi aplinkos. „Išnaudojama žemė, jeigu yra – greta esantys tvenkiniai. Pavyzdžiui, tiesiant vamzdžius po žeme, kur yra nuolatinė pliusinė temperatūra, žiemą į namą patenkantis oras būna jau ne minusinės, o pliusinės temperatūros. Nuostolių mažėja“, – aiškino S. Čereškevičius.

Žalieji stogai


Pasyviųjų namų statybos technologijos labiausiai pritaikomos individualių namų arba nedidelių, kelioms šeimoms skirtų, kotedžų statybai, tačiau pasaulyje gausu pavyzdžių, kai taip statomi daugiabučiai. „Žinoma, miestuose žemė brangi, daugiabučius reikia statyti taip, kad priešais esantieji neužstotų saulės, todėl geriausia pasyviųjų daugiabučių statybai panaudoti pietinius miesto šlaitus“, – tvirtino S. Čereškevičius.

Pasak urbanistikos specialisto, mieste statomus daugiabučius galima išnaudoti kitu ekologinės architektūros aspektu – įrengiant vadinamuosius žaliuosius stogus. „Tai, žinoma, tik vienas iš aspektų, tačiau miestuose tokie žalieji stogai itin naudingi, – atkreipė dėmesį S. Čereškevičius . – Jie ne tik ekologiški ir itin šilti, bet ir natūraliai palaiko drėgmę, sukuria gerą miesto mikroklimatą, o daug žaliųjų stogų turintys miestai išvengia smogo arba jį sumažina, sumažėja alergijų, medžių ir augalų ligų. Jeigu statant namą iš žemės atimamas natūralus žalias plotas, kodėl gi jo neperkėlus ant stogo?“

Lietuvoje apželdinti stogai dar nėra populiarūs, tačiau, pasak S. Čereškevičiaus, jie pravartūs ir statant įprastą gyvenamąjį namą: „Jeigu yra sklypas su šlaitu, kalneliu, geriausia išnaudoti gamtos reljefą. Kitaip tariant, namą statyti taip, kad šis šiek tiek būtų įspraustas į kalną. Taip namas sugers aplinkos šilumą, o ant stogo bus galima tiesiai nuo natūralaus reljefo „nuleisti“ želdinius.“

Nors įprastai augalai ant stogo namų savininkams kelia nerimą, mat šitaip augalo šaknys gali suardyti stogo dangą, žaliesiems stogams įrengti naudojamos specialios technologijos, neleidžiančios augalų šaknims kenkti stogui, o apželdinti įmanoma net 45 laipsnių kampu dengtus stogus.

Brangiau trečdaliu

Lietuvoje daugelyje vietų natūralus reljefas leidžia statyti namus įrengiant ir žaliuosius stogus, tačiau lietuviai pernelyg konservatyvūs ir renkasi tradicinę stogo dangą. „Žinoma, daug lemia ir tai, kad įrengti tokį stogą šiek tiek brangiau, nesvarbu, kad vėliau sąnaudos atsiperka. Skandinavijos valstybėse ekologinė architektūra seniai plėtojama ir statomos ištisos gyvenvietės, kuriose namų stogai būtent tokie“, – tvirtino S. Čereškevičius.

Dėl brangios statybos greičiausiai Lietuvoje nepopuliarėja ir pasyvieji namai. Nuo tokių namų lietuvius atbaido didelės inžinerinės įrangos kainos, kitaip pasyviojo namo pastatyti neįmanoma. Docentas skaičiavo, kad šiandien pasyviojo namo statyba yra tik iki 30 proc. brangesnė nei įprastojo. „Maždaug prieš 15 metų ši įranga buvo brangi ir pasyvieji namai negalėjo konkuruoti su paprastos statybos namais. Vokietijoje pastačius pirmuosius pasyviuosius namus laikraščiuose mirgėjo antraštės, ar ekologinė statyba nėra per brangi“, – prisiminė S. Čereškevičius.

Didelės inžinerinės įrangos kainos atbaido nuo pasyviojo namo statybų, nors išlaidos, patirtos pasirinkus tokio tipo būstą, atsipirktų per kelias žiemas.

Anot pašnekovo, po 8–10 metų visa įranga, naudojama pasyviųjų namų statyboje energijos, šilumos gamybai, taps įprasta ir vis dažniau naudojama. „Tačiau sunku pasakyti, ar kai pasyviųjų namų statyba bus privaloma, įrangos kaina nedidės dėl paklausos“, – svarstė S. Čereškevičius. Vis dėlto, anot jo, kol kas skubėti statyti pasyviųjų namų visiems dar neverta: „Dabar tokios statybos turėtų imtis turtingieji, įmonės, turinčios daugiau kapitalo. Jie turėtų rodyti pavyzdį.“

FAKTAI: Pasyvieji namai

Tyrimais įrodyta, kad pietinė namo siena gali būti pusapvalė – taip efektyviausiai išnaudojama saulės šiluma.

Skaičiuojama, kad pasyviųjų namų statyba iki 30 proc. brangesnė nei įprastų namų.

1 kv. m pasyviojo namo šildymui per metus prireikia 35 kWh, įprasto namo – apie 250 kWh.

 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2020 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 1444 2, info@supernamai.lt