Temos:


Naujos įmonės:

Ką karantino metu nuveikėte namuose?
Perdažėme sienas
Atnaujinome baldus
Įsigijome naujos buitinės technikos
Atnaujinome aplinką
Pakeitėme grindis


news
Naujienos

 

Artėjančio šildymo sezono nerimas – ne šilumos kainos
2014-09-09 Šaltinis: Agnė Pikšrytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

Atrodo, kad šiemet galėsime kiek atsipūsti ir, jei neužklups itin dideli šalčiai, už šildymą mokėsime bent šiek tiek pigiau. „Šiemet šildymo sezonas lyg ir turėtų būti lengvesnis, tačiau kol kas šilumos tiekėjams dar yra labai daug nežinomųjų“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.


Artėjančio šildymo sezono nerimas – ne šilumos kainos
Nuotr. dailystar.co.uk

Vienas svarbiausių nežinomųjų, paveiksiančių šilumos kainą, yra gamtinės dujos – dar nėra aišku, kokia jų kaina bus 2015 metais pradėjus veikti suskystintųjų dujų terminalui. Taip pat neaišku, kokios bus šilumos tiekimo įmonių, gaminančių ir elektros energiją, elektros energijos supirkimo kvotos ir kainos. Kitas veiksnys, galintis paveikti šilumos kainą, – nauja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) gamtinių dujų transportavimo metodika, kuri turėtų sumažinti dujų kainą.

„Gazprom“ nuo 2013-ųjų sausio sumažinus gamtinių dujų kainą Lietuvai, vieni išlošė iškart, kiti kompensacijų tebelaukia. „Gyventojams, kurie patys šilumą gaminasi, VKEKK nustatyta dujų kaina nuo šių metų liepos buvo sumažinta, įvertinant „Gazprom“ suteiktą nuolaidą. O šilumos tiekimo įmonėms nuolaida nebuvo kompensuota, todėl mes vartotojams negalime grąžinti permokėtos sumos. Ta nuolaida guli kažkieno banko sąskaitoje“, – sakė V. Stasiūnas. Jo teigimu, apskaičiuota, kad vienam butui reiktų grąžinti vidutiniškai 400 litų.

Kiek kainuos iš biokuro gaminančių įmonių šiluma, jau aišku – 1 kWh atsieis vidutiniškai 20 centų. Skaičiuojant pagal šios dienos gamtinių dujų kainą, 1 kWh iš gamtinių dujų gaminamos šilumos kainuotų apie 27 centus.

„Esame apskaičiavę, kad, esant normalioms gamtinėms sąlygoms ir dabartinei biokuro kainai, 60 kv. m buto sename, nerenovuotame daugiabutyje šildymas kainuos apie 252 litus. Tuo pačiu atveju, tik kūrenant gamtines dujas, buto šildymas kainuos apie 340 litų“, – teigė pašnekovas.

Didžiausia bėda – pastatų būklė

Anot V. Stasiūno, šildymo kaina labai priklauso nuo pastatų būklės. Pavyzdžiui, naujos statybos ar renovuoto ir apšiltinto namo gyventojai už tokio paties ploto butą mokės 120 litų (jei šiluma gaminama kūrenant biokurą) arba 162 litus per mėnesį (jei šiluma gaminama iš gamtinių dujų). Labai prastos būklės pastatų gyventojai mokės atitinkamai apie 420 litų ir 570 litų.

„Matote, kokie dideli šilumos šildymui kainų skirtumai, esant tam pačiam buto plotui. Jei pastatas sandarus ir į aplinką išeina mažai šilumos, tuomet pastato viduje palaikoma 20-ies laipsnių temperatūra ir tik nedidelį kiekį šilumos reikia tiekti papildomai. Jei namas kiauras, pusė šilumos išeina į lauką. Tai fizika – šiluma eina iš šiltesnės aplinkos į šaltesnę ir ją gali sustabdyti tik varža, izoliacija – joks teisės aktas negali to padaryti“, – sakė. V. Stasiūnas. Jis pastebi, kad, nors apie renovaciją kalbėta daug, renovuotų pastatų Lietuvos miestuose vos vienas kitas.


Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, modernizuotų daugiabučių namų yra tik apie 470, arba 1,2 proc. iš 40 tūkst. daugiabučių Lietuvoje. Daugiausia, net 70 proc., visų Lietuvoje esančių daugiabučių sudaro IV kategorijos namai. Tai daugiabučiai, pastatyti iki 1992 metų, neapšiltinti, su senomis nesubalansuotomis vidaus šildymo ir karšto vandens sistemomis.

Prie biokuro pereinama lėtai

Skaičiuojama, kad kasmet dujos brangsta apie 7 proc., dažniausiai kaina svyruoja ekonominių krizių metu sumažėjus vartojimui arba šaltomis žiemomis, kai išauga jų paklausa. Taip pat, be abejonės, dujų kainas veikia ir pasauliniai ekonominiai bei politiniai procesai.

Neturinčios savo dujų ir galinčios sau leisti jų atsisakyti mažesnės valstybės stengiasi taip ir padaryti. Nuolat ieškoma būdų pakeisti dujas kitų rūšių kuru, nes akivaizdu, kad dujų turinčios didelės valstybės ir toliau diktuos jų kainas. Itin skatinama šilumos gamyba iš biokuro, atsinaujinančių energijos šaltinių, deginant atliekas, taip pat iš geoterminės energijos.

Lietuvoje šildymui dažniausiai naudojama biomasė, geoterminė ir saulės energija, o didžiąją dalį šių išteklių sudaro biokuras. Pagrindiniai šildymui naudojami biomasės ištekliai yra mediena ir jos atliekos, žemės ūkio produktai ir biodujos. Siekiant didinti biomasės naudojimą energijos tikslams, skatinamas ir miško kirtimo atliekų, trumpos rotacijos želdinių, šiaudų, komunalinių atliekų ir biodujų naudojimas energijai gaminti. Atsinaujinančių išteklių energijos dalis Lietuvos šildymo sektoriuje sudaro tik apie 30 proc.

Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento, visas Lietuvos šilumos ūkis prie biokuro turėtų pereiti iki 2020 metų. Tuomet šilumos kilovatvalandės kaina visose įmonėse, visuose miestuose išsilygintų ir būtų apie 20–22 centus už kilovatvalandę. Apskaičiuota, kad biomasės kiekis Lietuvoje yra prilyginamas 2 milijonams tonų naftos, o šiuo metu Lietuvoje sukūrenama tik pusė šio biomasės kiekio. Ateityje planuojama dalį jo eksportuoti į užsienio valstybes.

Per metus pigo dešimtadaliu

VKEKK skaičiavimais, rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, buvo fiksuojamas 0,1 proc. vidutinės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokytis. Dėl mažesnės gamtinių dujų kainos centralizuotai tiekiama šiluma rugpjūtį labiausiai pigo Druskininkuose – 16 proc., arba 4,33 cento už 1 kWh (1,25 euro cento už 1 kWh), Elektrėnuose dėl žemesnės pirktos šilumos kainos vartotojai už šilumą mokės 14 proc., arba 3,28 cento už 1 kWh (0,95 euro cento už 1 kWh), mažiau. Dėl UAB „Vilniaus energija“ planinio biokuro katilo remonto Vilniuje užfiksuotas nežymus šilumos kainos augimas – 5 proc., arba 1,15 cento už 1 kWh (0,32 euro cento už 1 kWh). Per metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėjo 16,5 proc.

Šildymas

Per metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sumažėjo 16,5 proc.

Artėjantį šildymo sezoną 1 kWh iš gamtinių dujų gaminamos šilumos, skaičiuojant dabartinėmis kainomis, kainuos apie 27 centus.

Kasmet dujos brangsta apie 7 proc.

Atsinaujinančių išteklių energijos dalis Lietuvos šildymo sektoriuje sudaro tik apie 30 proc.

Pagrindiniai šildymui naudojami biomasės ištekliai yra mediena ir jos atliekos, žemės ūkio produktai ir biodujos.

 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2020 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 1444 2, info@supernamai.lt