Temos:

Naujos įmonės:

Kokiu šildymu naudojatės namuose?
Centriniu šildymu
IR šildymu
Elektriniu šildymu
Kieto kuro katilais
Šilumos siurbliais


news
Naujienos

 

Ar užsitęsusios žemos palūkanos išpūs naują NT burbulą?
2016-08-30 Šaltinis: Viktorija Chockevičiūtė , ekonomika.lt

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik neigiamai veikia pensijų fondus, bet ir gali sukurti naujus NT burbulus.


Ar užsitęsusios žemos palūkanos išpūs naują NT burbulą?
Nuotr.aif.lt

„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė ekonominę prognozę, kurioje teigiama, kad jau 2018 metais ECB pakeis kryptį ir pakels palūkanas iki o,25 proc.

„Mes neprognozuojame, kad ECB imsis kažkokių papildomų skatinimo priemonių. Manome, kad daugiausia ką jis padarys tai nenutrauks vertybinių popierių pirkimo programos, o tuos pirkimus pradės mažinti pamažu, lygiai taip pat, kaip tai darė JAV. Tuo tarpu JAV pamažu didina palūkanas, nors ir lėčiau nei patys žadėjo. Jis signalizuoja, kad ekonominė padėtis normalizuojasi“, – sako ekonomistas.

Pasak jo, didėjanti infliacija JAV ir sparčiau augantis darbo užmokestis leidžia JAV federalinei sistemai didinti palūkanas, tačiau nuo spartaus palūkanų didinimo stabdo tai, kad beveik visi kiti pasaulio centriniai bankai vis dar laiko labai žemas palūkanas ar net jas mažina. Dėl to „Swedbank“ prognozuoja lėtą monetarinės politikos normalizavimąsi.

„Tai reikš, kad 2018 metų pabaigoje ECB taip pat pirmą kartą padidins palūkanas. Tam bus prielaidos. Brangstant naftai padidės ir infliacija. Taip pat infliacija padidės dėl sparčiau augančio darbo užmokesčio“, – priežastis įvardija ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, iki 2018 metų Brent rūšies nafta turėtų pabrangti iki 70 dolerių už barelį.

N. Mačiulis: žemos palūkanos kuria NT burbulo riziką

Ekonomisto teigimu, nors neapibrėžtumas ekonomikoje vis dar išlieka labai didelis, bet poreikis normalizuoti monetarinę politika yra. Svarbiausia to priežastis – ne vienoje šalyje didėjantis politinis pasipriešinimas neigiamoms ir nulinėms palūkanoms. Pirmiausia – Vokietijoje.

„Nepaisant, kad žemos palūkanos turėjo teigiamą įtaką paskolų portfelių augimu, investicijoms, vartojimui ir sumažino naštą dideles skolas turinčioms valstybėms, įmonėms ir gyventojams, bet yra ir neigiamas šalutinis efektas. Pensijų fondų, draudimo kompanijų grąža investuojant į saugiausius vertybinius popierius nebegali prilygti tai, kurios buvo tikimasi praėjusį dešimtmetį. Daugiau nei trečdalio visų išleistų euro zonos vertybinių popierių pajamingumas – neigiamas. Suprantame, kokį iššūkį turi pensijų fondai ir draudimo bendrovės, kurios turi saugiai investuoti pinigus ir uždirbti grąžą. Tai viena priežasčių, kodėl ne visi politikai ir toliau nori matyti nulines ir neigiamas palūkanas“, – šalių pasipriešinimą neigiamoms palūkanoms įvardija ekonomistas.


Kita priežastis, skatinanti atsisakyti žemų palūkanų, naujų NT burbulų susikūrimo galimybės. Nors, kaip sako ekonomistas, atrodo, dar visai neseniai 2009 metais sprogo vienas didelis NT burbulas, Švedijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Australijos bei kitų išsivysčiusių šalių pavyzdžiai rodo, kad NT kainos jau gerokai viršija 2008 metų lygį.

„Tai reiškia, kad NT kainų korekcija buvo trumpalaikė, o itin žemos palūkanos sukuria naujų burbulų riziką. Ir šioje srityje centriniai bankai jaus tam tikrą spaudimą nelaikyti per žemų palūkanų per ilgai“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

Nors ne vienoje pasaulio valstybėje jau pastebimi akivaizdūs NT burbulai, Lietuvoje jų dar neįžvelgiama. Kainos kol kas išlieka žemesnės nei prieš kriziniu laikotarpiu. Taip pat įperkamumo indeksas rodo, kad NT kainos ne daug lenkia atlyginimų augimą. O 2006–2007 metais pagal pajamas būstas buvo neįperkamas, NT kainos augo sparčiau nei atlyginimai, tačiau žmonės turėjo neracionalių lūkesčių.

Ž. Mauricas: euro zona gali ilgam užstrigti žemų palūkanų ribose

„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pritaria, kad ryšys tarp palūkanų ir galimo NT burbulo egzistuoja. Iš dalies žemos palūkanos turėjo įtakos ir Švedijoje bei Norvegijoje suidariusioms aukštoms NT kainoms. Tačiau tai tik viena iš dedamųjų.

„Kalbant apie euro zoną, grėsmių kažkiek gal ir galėtų būti. Ypatingai kalbant apie Vokietiją. Ten matome ypatingai spartų kainų augimą. Bet tos ekonomikos augimas, kurį mes prognozuojame, nesudarys per didelių optimistinių lūkesčių, kurie lemtų burbulų susidarymą“, – sako ekonomistas.

Jo teigimu, besitęsiantis didelis neapibrėžtumas tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek pasaulio ekonomikoje, u–tikrins, kad palūkanos toliau atliktų ekonomikos gelbėjimo funkciją ir neleistų jai visiškai užstrigti.

„Formaliai žiūrint, ECB turi tik vien mandatą – prižiūrėti kainų stabilumą. Mes nesitikim didelio naftų kainų kilimo, infliacija išliks ne didesnė nei 2 proc. Tai reiškia, kad realiai priežasčių, taikyti itin žemas palūkanų normas ir kiekybinį skatinimą sumažės, bet tai netaps priežastimi kelti palūkanų normas. ECB ir ekonominę būklę turėtų žiūrėti“, – teigia Ž. Mauricas.

Anot jo, euro zonoje nėra gerai dėl vis dar didelio nedarbo bei disbalansų: neaiškumas dėl „Brexit“, nenumatomas Rusijos sankcijų panaikinimas, Kinijos ekonomikos augimas lėtėja, nežinia, kruia kryptimi juda Turkija.

„Manau, kad bent jau ekonominių argumentų ECB surastų, kad nekeltų palūkanų. Euro zonos valstybėse skolos nesumažėjusios, net išaugusios kai kurios. Jei pradės kelti palūkanų normas, tada skolų našta išaugs toms šalims. Išvada, kad be tokio spartesnio augimo, euro zona gali ilgam užstrigti žemų palūkanų ribose. Toks scenarijus tampa pagrindiniu, panašiai kaip Japonijoje“, – vertina ekonomistas.

Jis pažymi, kad anksčiau būdavo taip, jog jei JAV pradeda kelti palūkanas, tada kelia britai, svaras stiprėja ir pakelia euro zona. Tačiau šiuo metu euro zona turi daugybę savų politinių problemų. Ž. Maurico teigimu, be abejonės žemos palūkanos nėra gerai ekonomikai. Nes jos ne tik susijusios su burbulų susidarymu, bet ir skatina spekuliacinis sandorius bei iškraipo visą skolinimosi rinką, nes indėliuose taip pat matomos nulinės palūkanos.

„ECB yra įsivaręs į kampą iš kurio dabar negali išeiti. Jie mielai pakeltų palūkanas, nes mato, kad tos palūkanos ypatingai teigiamo efekto neduoda, bet kaip dabar jas pakelti“, – sako jis.

Vis dėlto ekonomistas įsitikinęs, kad nuo NT burbulo susidarymo Lietuvoje apsaugo ir makroprudencinės priemonės: pradinio įnašo ir būsto kainos santykis, pajamų ir įmokos į būstą santykis, atliekamas testavimas, ar asmuo sugebės mokėti įmokas pakilus palūkanoms 3 proc.

S. Vagonis: kainų augimas nėra toks didelis, kad viliotų spekuliantus

„Ober – Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pasakoja, kad pagrindines sąlygas NT burbulo nesusidarymui Lietuvoje diktuoja nuosakus kainų augimas ir esanti didžiulė pasiūla.

„Nėra taip, kad kainos kiltų nepagrįstai ar greičiau nei kyla atlyginimai. Kol kas viskas subalansuota. Didžiausia burbulo susiformavimo grėsmė yra

Vilniuje, o ten labai aktyvios statybos. Ir nepanašu, kad mažėtų apimtys. Dėl to pardavėjai negalės kelti kainų tiek, kiek nori. Teoriškai tokia galimybė egzistuoja, nes situacija Lietuvoje grra, atlyginimai pakankamai sparčiai auga, nedarbo lygis ir gerose pozicijose. Tuo pačiu tai dar ir lydi žemos skolinimosi palūkanos viliojančios žmones imti būsto kreditą ir pirkti būstą, bet galbūt ta atsvara ir yra, kad pasiūla tikrai nemaža ir konkurencija neleidžia kelti kainų taip greitai, kaip jie norėtų. Ar tokia situacija išliks, ateityje sunku pasakyti, bet plėtotojų tikrai nemažai“, – komentuoja S. Vagonis.

Be visa to, bankai atidžiai dalina paskolas. O nuosakus, po 4–5 proc. kainų kilimas, nevilioja spekuliantų.

„Kol kas spekuliantų rinkoje nėra daug, nes kainų prieaugis ir kilimas nėra toks, kad spekuliantams labai daug pavyktų uždirbti iš perpardavimų. 4–5 proc. nėra daug, kad spekuliantai rizikuotų savo pinigais. Be to, sunkiau pasiskolinti norint įsigyti kelis būstus“, – sako NT ekspertas.

 


 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2015 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 444 2, info@supernamai.lt