Temos:

Naujos įmonės:

Ar pritariate NT mokesčiui?
Pritariu
Tik antram būstui
Tik brangiam būstui
Nepritariu
Neturiu nuomonės

news

 

Apie šilumą ir mokėjimus už šildymą
2013-10-11
Apie šilumą ir mokėjimus už šildymą

Elektra, dujos, nafta, atsinaujinantys energijos šaltiniai – visa tai Lietuvoje neatsiejama nuo vieno iš svarbiausių energetikos sektorių – šilumos ūkio. Priartėjus naujam šildymo sezonui, vėl grįžtame prie vienos aktualiausių visiems tiek šalies ūkio subjektams, tiek eiliniams piliečiams temų. Apie tai, kokie veiksniai lemia šildymo išlaidų mažinimą, kokios reikalingos permainos, kokios neišnaudotos potencialios galimybės ir veiklos šioje srityje tendencijos, pasiteiravome Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno. 

Gerbiamas prezidente, kaip trumpai įvardytumėte pagrindinius dabartinio Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo bruožus?

Kaip parodė daugelio Vakarų Europos šalių patirtis, centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) yra priimtiniausias gyventojų aprūpinimo šiluma būdas, nes turi daug nenuginčijamų pranašumų. Šis šildymo būdas buvo išrastas JAV ir naudojamas jau nuo 1877 m. Lietuvoje CŠT pradžia laikomi 1947 m., kai Petrašiūnų šiluminė elektrinė pradėjo tiekti garą popieriaus fabrikui. Paskui šiluma centralizuotai buvo pradėta tiekti ir pastatams šildyti. Šiandien mūsų šalyjeau CŠT ir individualus pastatų šildymas sudaro maždaug po 50 %. Beje, panašus santykis yra ir kaimyninėse valstybėse.


CŠT miestuose pranašumai:


1. Taupo pirminės energijos išteklius, naudoja biokurą, komunalines atliekas, geoterminę ir atliekinę įmonių šilumą.
2. Termofikacinėse elektrinėse gaminant kartu elektrą ir šilumą, daug efektyviau naudojamas kuras ir santykiškai mažiau išmetama NOX, CO2 ir kt. toksinių teršalų.
3. Saugo aplinką, mažina visuotinio atšilimo pavojų, nes centralizuotai gaminamos šilumos šaltinių teršalus daug lengviau kontroliuoti nei iš individualių šilumos šaltinių.
4. Efektyviai naudojami šilumos gamybos įrenginiai, todėl reikia mažiau dirbančio personalo.
5. Kuras pristatomas ne atskiriems vartotojams, o tik į CŠT įmones, todėl reikia mažiau transporto ir sumažėja miesto tarša.
6. CŠT sistemos veikia lanksčiai, todėl nesudėtinga keisti jų darbo režimą pagal aplinkos veiksnius.


CŠT pranašumai gyventojams:


1. Pašalina gaisrų ir sprogimų pavojų, kuris gresia deginant pastate bet kokį kurą.
2. Nereikia rūpintis kuru ir eksploatuoti šildymo įrenginių, todėl neteršiamos patalpos.
3. Kuro deginimo įrenginiai neužima naudingo gyvenamųjų namų ploto.
4. Reikia mažesnių kapitalinių investicijų į šildymo įrangą ir sąnaudų jai prižiūrėti.


Per 23 šalies nepriklausomybės metus CŠT patyrė daug permainų. Panašiai kaip kai kuriose posovietinėse šalyse normaliai veikiančiam CŠT grėsė net sunaikinimas. Tačiau reikia džiaugtis, kad mūsų valstybės, savivaldos institucijų ir specialistų pastangomis kartu Skandinavijos šalių parama CŠT ūkis buvo sėkmingai išsaugotas ir iš dalies atnaujintas. Dabar tarp trylikos naujų ES narių Lietuva laikoma pavyzdžiu, kaip reikia tinkamai tvarkytis, kad CTŠ pasiektų Vakarų Europos lygį.

Iš tiesų buvo atlikta daugybė darbų, todėl šilumos tiekimo tinkluose, kurių bendras ilgis Lietuvoje siekia apie 9000 km, perskaičiavus į sutartinį 100 mm skersmens ekvivalentą, šilumos nuostoliai labai sumažėjo. Kartu buvo labai padidintas ir šilumos gamybos bei jos perdavimo efektyvumas. Labiausiai padidinti energijos vartojimo efektyvumą pavyko panaikinus grupinius karšto vandens ruošimo įrenginius, įrengiant automatizuotus šilumos punktus pastatuose, ir atlikus daug kitų šilumos tiekimo sistemų modernizavimo darbų, įdiegus šiuolaikines šilumos apskaitos technologijas ir valdymo priemones.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 357 CTŠ sistemų. Visą šį didžiulį ir sudėtingą ūkį valdo daugiau kaip 50 šilumos tiekimo įmonių ir jų filialų, gaminančių bei tiekiančių gyventojams ir kitiems vartotojams apie 99 % šalyje CŠT tinklais perduodamos šilumos. Šilumą vamzdynais gauna daugiau kaip 30 tūkst. pastatų. Tačiau Lietuvoje atsivėrė didelė bedugnė tarp modernizavimu pasiekto Skandinavijos šalims artimo technologinio šilumos tiekimo lygio ir pastatų bei jų inžinerinių sistemų esamos būklės.

Kiekvienais metais matome perkastas gatvių dangas, perklojamas po jomis požemines komunikacijas, magistralinių šilumos tiekimo vamzdynų sistemas. Kokiais šių darbų rezultatais galime labiausiai pasidžiaugti?

Per pastarąjį laikotarpį šilumos tiekimo įmonių iniciatyva vartotojų naudai įrengus Lietuvos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose automatinius šilumos punktus, palaikančius patalpose, neatsižvelgiant į lauko temperatūros kaitą, reikiamą temperatūrą, pavyko optimizuoti šilumos sąnaudas ir apsisaugoti nuo jos paleidimo vėjais, ypač pereinamuoju sezonų kaitos metu. Tai leidžia kasmet sutaupyti apie 10 mln. Lt. Taip pat nuo 1991 m. iki 2012 m. buvo pakeista senų ir įrengta naujų apie 560 km vamzdynų (apie 24 %). Tai leido sumažinti šilumos tiekimo nuostolius tinkluose nuo 32,3 % iki 16,1 %. Dėl to kasmet sutaupoma apie 300 mln. Lt. Dar apie 150 mln. Lt ekonomijos kiekvienais metais leidžia gauti jau suvartojama šilumos gamybai vietoje brangių gamtinių dujų daugiau nei 27 % daug pigesnio biokuro dalis.

Praėjusių metų pabaigoje bendra biokuro katilų galia pasiekė 500 MW rodiklį. Kasmet šilumos ūkiui modernizuoti šilumos tiekimo įmonės skiria daug investicijų. Pavyzdžiui, 2012 m. buvo skirta 325 mln. Lt, o nuo 1996 m. iki 2012 m. į šilumos gamybos šaltinius ir trasas buvo investuota net apie 2,26 mlrd. Lt.

Bet visiškai akivaizdu – viso to šiandien dar tikrai neužtenka, kad daugeliui šalies piliečių nekiltų noras aimanuoti vos pažvelgus į sąskaitas už patalpų šildymą.

Kokių pagrindinių veiksmų, Jūsų nuomone, reikia imtis norint sumažinti šalies vartotojų išlaidas šilumai?

Norint iš esmės sumažinti Lietuvos gyventojų mokėjimus už šilumą, būtina:


- kaip šilumos gamybos šaltinius naudoti ne brangų iškastinį kurą (gamtines dujas, naftą, anglis), o daug pigesnį vietinį biokurą;


- subalansuoti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas;


- ant kiekvieno šildymo prietaiso įrengti termostatinius ventilius ir šilumos kiekio apskaitos daliklius, įrengti karšto vandens antimagnetinius skaitiklius;


- įrengti nuotolinę duomenų nuskaitymo ir valdymo sistemą, galinčią vienu metu nuskaityti įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, butų šildymo prietaisų, butų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir pagal faktiškai suvartotą šilumą bei karštą vandenį pateikti sąskaitas kiekvienam butui;


- atnaujinti (modernizuoti) daugiabučių gyvenamųjų namų išorines atitvaras pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo programą;


- užtikrinant tolygų patalpų šildymą ir, palaikant optimalų ekonomišką režimą, tinkamai prižiūrėti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas.



Šiandien didžiuosiuose Lietuvos miestuose (ypač Vilniuje ir Kaune) ir kai kuriuose mažesniuose vis dar didžiąją šilumos gamybai naudojamo kuro dalį sudaro brangiai perkamos gamtinės dujos. CŠT sistemos pritaikytos naudoti bet kokią pigesnę pirminės energijos rūšį. Išsivysčiusiose ES valstybėse senbuvėse gamtinės dujos sudaro labai mažą dalį, nes ten šilumai gaminti naudojama daugiau biokuro, komunalinių atliekų, durpių ir kt. kuro. Pavyzdžiui, Švedijoje apie 82 % šilumos pagaminama iš biokuro ir komunalinių atliekų ir kt. vietinių išteklių. Panaši padėtis yra Suomijoje, Danijoje ir kitose Europos šalyse.

Lietuvoje kasmet susidaro nemažai komunalinių atliekų, be to, miškuose ir laukuose užauga apie 2,3 mln. tne biomasės išteklių. Racionaliausia šį kurą naudoti CŠT sistemų šilumos gamybai. Apskaičiuota, kad 2020 m. bendras biokuro poreikis Lietuvoje bus tik apie 1,5 mln. tne per metus. Tad jo turimo kiekio visiškai pakanka visai šilumai pagaminti, o dar ir lieka.

Deja, šiandien lieka nepanaudoti didžiuliai atliekami šiaudų kiekiai, komunalinės atliekos, durpės – tai galima laikyti milžinišku neišnaudotu biokuro potencialu. Dabartinė katilinių infrastruktūra sudaro labai geras prielaidas naudoti biokurą, tačiau tenka apgailestauti, kad kartais neracionalus energetikos ūkio reguliavimas nesudaro atitinkamų sąlygų, o ir valstybinė politika labiau skatino statyti naujas nedideles katilines, neturinčias didelės įtakos šilumos kainoms mažinti. Svarbu pažymėti, kad mūsų šaliai vykdant ES Direktyvos 2009/28/EB įsipareigojimus reikia iki 2020 m. padidinti bendrą biokuro katilinių šiluminę galią bent iki 1057 MW (šiuo metu CŠT įmonėse instaliuota biokuro galia yra apie 519 MW). Svarbu ir tai, kad biokuro naudojimas skatina Lietuvos ekonomiką, leidžia sukurti naujų darbo vietų, gauti daugiau pajamų Lietuvos miškų savininkams.

Baigus perkelti šilumos gamybos šaltinius nuo brangių gamtinių dujų prie biokuro, vidutinė šilumos kaina sumažės nuo 30 ct/kWh iki 20 ct/kWh. Tokia šilumos kaina jau šiandien yra miestuose, kuriuose šiluma gaminama kūrenant biokurą: Molėtuose, Ignalinoje, Utenoje, Varėnoje, Širvintose, Plungėje, Šilutėje, Tauragėje, Šilalėje, Radviliškyje, Birštone, Raseiniuose, Kelmėje, Mažeikiuose, Švenčionyse, Kaišiadoryse, Lazdijuose, Kretingoje ir kt.

Prašome supažindinti su mūsų šalies įsipareigojimais naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir bendras šilumos ūkio tendencijas.

Bet kuriuo atveju visose ES šalyse prioritetu laikomi atsinaujinantys energijos ištekliai. Lietuvai jau yra teisiškai iškeltas tikslas, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame 2020 m. balanse sudarytų ne mažiau nei 23 %. Toks įsipareigojimas atsispindi ir Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, kurioje planuojama 2020 m. bent 85 % šilumos CŠT sektoriui pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Iki tų pačių metų taip pat turi būti įrengtos biomasės elektrinės, kurių bendra galia turėtų siekti 224 MW. Tuomet per metus gamybos apimtys siektų 1223 GWh žaliosios elektros.

Ar tokie įsipareigojimai bus įvykdomi?

Lietuvoje yra palankios sąlygos plėsti kogeneracinių jėgainių, naudojančių komunalines atliekas kaip kurą, statybą, nes esant išvystytiems centralizuoto šilumos tiekimo tinklams galima naudingai panaudoti iki 85 % iš atliekų galimos gauti energijos. Šiuo metu iki galo neišnaudojami ir esamų kogeneracinių jėgainių pajėgumai. Po Ignalinos AE uždarymo vienas iš būdų, leidžiančių turėti efektyvesnį elektros energetikos sektorių, būtų didelė kogeneracijos plėtra CŠT sistemose. Naudingai gaminant bendrame technologiniame cikle ne tik elektros, bet ir šilumos energiją, skaudžios energetinės krizės pasekmės būtų kur kas mažesnės.

Pirmoji šalyje didesnė moderni biokonegeracinė jėgainė pradėjo gaminti šilumą ir energiją Marijampolės „Litesko“ filiale, o iki šiol pats didžiausias biokogeneracinės jėgainės blokas buvo sumontuotas Vilniaus 2-osios elektrinės rekonstrukcijos metu pritaikant jos dujų ir mazuto katilą biokurui deginti. Dabar čia jau generuojamas 17 MW žaliosios elektros energijos kiekis kartu su išgaunama 43 MW šiluma, skirta vilniečių poreikiams.

Galima tik pasidžiaugti, kad kartu su biokogeneracinių elektrinių plėtra mūsų šalį pasiekė naujoviškos energijos ir šilumos gamybos technologijos, moderni įranga. Be plačiau žinomos „Fortum“ jėgainės Klaipėdoje, praėjusiais metais Lietuvoje buvo baigtos statyti ir sėkmingai pradėtos eksploatuoti naujos kogeneracinės jėgainės Alytuje („Litesko“), Šiauliuose („Šiaulių energija“), Utenoje (Utenos šilumos tinklai), Panevėžyje („Panevėžio energija“). Todėl šalies CŠT sektoriui priklausančių įmonių darbus puikiai vertina daugiau patirties turintys užsienio ekspertai. Dabar jau Lietuvos specialistai kviečiami dirbti konsultantais buvusias sovietines kaimynines šalis. Jose gauna užsakymų ir mūsų jėgainių įrangos gamintojai bei montuotojai. Visa tai leidžia manyti, kad Lietuvos įsipareigojimai šioje srityje nėra be pagrindo.

Pagrindiniai CŠT vartotojai yra gyventojai. Ant jų pečių gula didelių mokėjimų už šildymą našta. Kodėl ji tokia nelengva?


Nors šilumos kilovatvalandės kainą vartotojams reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), jiems atrodo, kad mokėjimus už šilumą diktuoja sąskaitas pateikiantys šilumininkai. Tačiau niekas šių mokėjimų nediktuoja iš lubų. Kiekvienas šilumos gamintojas, prieš imdamasis veikti, privalo gauti VKEKK licenciją.

Galioja griežta šilumos kainų nustatymo tvarka. Komisijai pateikiami duomenys, iš kurių matyti šilumos gaminimo sąnaudos, naudoto kuro rūšis, kaina, šilumos nuostoliai tinkluose, gamintojo investicijos įrangai, remonto ir amortizacinės išlaidos ir pan. Be to, visus su kilovatvalandės kaina susijusius klausimus turi išnagrinėti ir ją nustatant dalyvauti vietos savivaldybė, kuri privalo atstovauti vartotojo interesams ir juos ginti. Galvojant apie kainas, nereikėtų pamiršti ir vienintelio monopolininko, iš kurio gaunamos gamtinės dujos, keliamų sąlygų ir įtakos. Taip pat būtų verta atkreipti dėmesį ir į valstybės institucijas, atsakingas už derybas dėl mažesnių importuojamo kuro kainų. Aišku, kad, ateityje naudojant daugiau biokuro, kainos gerokai mažės.

Kita vertus, būtina pažymėti, kad šiandien daugiabučių namų gyventojams mokėjimo už šilumą sąskaitas greičiau gali sumažinti ne tik šilumos gamintojo ar jos gamybai naudojamo kuro pakeitimas, o ir namų vidaus šildymo sistemų sutvarkymas. Yra nemažai pavyzdžių, kai, minimaliai investavus į daugiabučio namo vidaus šildymo sistemos sutvarkymą ir gaunant centralizuotai tiekiamą šilumą, sąskaitas už suvartotą jos kiekį pavyko sumažinti net 30 %. Tai pavyko tiems vartotojams, kurie suprato, kad ne šilumos gamybos šaltinio pakeitimas, o pastatų vidaus sistemų sutvarkymas leidžia sumažinti mokėjimų už šilumą dydį.


Būtina įsidėmėti, kad CŠT įmonėse pagaminta šiluma ir šilumos tiekimo tinklais patiekta iki pastatų įvadų visada bus mažesnė už individualiai gaminamą šilumą dėl šių priežasčių:


• kaip šilumos gamybos šaltinį galima naudoti daug pigesnį žemarūšį kurą – biomasę, pramonės medienos atliekas (jo negalima naudoti miestų daugiabučių individualaus šildymo atveju);


• šilumos gamybos šaltiniuose galima įrengti kondensacinius įrenginius, naudojančius išgarinamos drėgmės šilumą (individualaus šildymo atveju ši šiluma prarandama per kaminus);


• centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos katilai gali dirbti optimaliu režimu, dėl to veikia efektyviai ir leidžia išvengti papildomų kuro sąnaudų;


• šilumą galima gaminti kogeneraciniu būdu (kartu gaminama šiluma ir elektros energija; individualiuose šilumos šaltiniuose sudėtinga suderinti kogeneraciją su elektros ir šilumos poreikių tenkinimu);


• to paties kuro kiekio pristatymas į dideles katilines kainuoja pigiau nei į mažus decentralizuotos šilumos gamybos šaltinius (tai rodo dujų kainų skirtumas dideliems ir mažiems buitiniams vartotojams, taip pat medienos kuro kainos);


• investicijos tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti mažose individualiose katilinėse yra keleriopai didesnės nei didelės galios centralizuoto šildymo šaltiniuose;


• šilumos tinklai leidžia racionaliai panaudoti atliekinę elektros gamybos šiluminėse jėgainėse ir pramonės procesų šilumą, kuri kitu atveju būtų išmetama į aplinką.


Paminėjote daugiabučių renovavimą. Kokia jo svarba žiūrint iš šilumos tiekėjų pozicijų?

LR aplinkos ministerijos duomenimis, iš dalies arba visiškai renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų Lietuvoje yra apie 750 – tai tik 2 % visų 38 200 daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose gyvena didžioji dauguma šalies gyventojų.


Naujų ir renovuotų daugiabučių namų gyventojai jokių problemų dėl didelių mokėjimų už šilumą neturi, todėl džiaugiasi visais CŠT teikiamais privalumais. Šilumos tiekėjų tikslas – kad visi Lietuvos gyventojai gyventų efektyviai šilumą vartojančiuose daugiabučiuose ir nereikėtų kiekvieną šildymo sezoną susidurti su problema – ar užteks pinigų susimokėti už šilumą, kuri iššvaistoma per kiauras pastatų sienas, stogą, nesandarius langus ar duris.

Deja, visuomenėje sąvokos „šilumos kaina“ ir „mokėjimas už šilumą“ dažnai sutapatinamos su klaidinančiomis sąvokomis „šildymo kainos“, „šildymo sąskaitos“ ir panašiomis. Lietuvoje galiojančiais teisės aktais reglamentuojamos dvi pagrindinės sąvokos kalbant apie šilumą ir mokėjimą už šilumą butams daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.


Šilumos kaina – tai VKEKK nustatyta šilumos vienos kilovatvalandės kaina (ct/kWh) šilumos tiekimo bendrovėms, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika. Šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams susideda iš šilumos gamybos, šilumos perdavimo ir šilumos pardavimo kainos dedamųjų. Galutinei šilumos kainai (visų minėtų kainų dedamųjų sumai) turi įtakos kintamosios ir pastoviosios šilumos tiekėjų sąnaudos, kurios lemia visų trijų minėtų šilumos kainos dedamųjų dydį.

 



Mokėjimas už šilumą – tai mokėjimo suma litais (Lt), kuri apskaičiuojama dauginant kiekvieno daugiabučio gyvenamojo namo buto suvartotą šilumos kiekį (kWh) per mėnesį iš šilumos kainos (ct/kWh). Pavyzdžiui: šilumos kiekis (kWh) × šilumos kaina (ct/kWh) = mokėjimas už šilumą (Lt).

Didžiausią įtaką mokėjimo už šilumą dydžiui turi daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Jei pastatas yra nesandarus ir jo sienų, langų, stogo bei grindų šiluminė varža yra prasta, tai, norint palaikyti higienos normomis nustatytą temperatūrą (18–20 °C) gyvenamosiose patalpose, tokio namo butams šildyti reikia tiekti kur kas daugiau šilumos.

Beje visą aktualią informaciją, susijusią su šilumos ūkio sektoriumi, rasite Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos svetainėje www.lsta.lt.

Dėkojame už pokalbį.

 

Dalia Zilinskienė, žurnalas "Super Namai"

 

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.

 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2015 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~5) 2031 670, info@supernamai.lt