Temos:

Naujos įmonės:


news

 

Užduokite klausimą iš statybos, įrengimo, interjero ar aplinkos srities.  Atsakymai bus išsiųsti el. paštu ir įkelti į portalo sritį "Klausk žinovo".

Vardas:
El. paštas:
Klausimo sritis: Statyba Įrengimas Interjeras Aplinka
 
300. Ką galėtumėte patarti dėl namo apšildymo iš lauko pusės? Kokias šiltinimo ir apdailos medžiagas rekomenduotumėte? Esame nusižiūrėję poliuretano putas, tačiau kiek teko ieškoti informacijos, jų yra įvairių, tad kurias rinktis? Kokia apdailą tuomet reikėtų rinktis? Žinovo atsakymas: Namas pradedamas statyti nuo apačios, o šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, bet ir mikroporų, ir nepasišalintų iš patalpų. Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas. Trečiasis namo šiltinimo prioritetas yra langai ir durys, o ketvirtasis – grindys. Prieš priimant šiltinimo sprendimus vertėtų atlikti pastato orinę termoviziją, parodančią ne šalčio tiltelius, kaip paprastoji termovizija, o pastato sandarumo trūkumus, kurie lemia apie 80% šilumos nuostolių. Šis tyrimas atliekamas ir vasarą. Daugiau informacijos www.orinetermovizija.lt. Jei sienose yra tušti oro tarpai, juos neišvengiamai reikia užpildyti specialiai tam sukurta medžiaga - termoputomis. Bet ne visos termoputos skirtos ir tinka oro tarpų sienose užpildymui. Kaip teisingai pasirinkti medžiagą oro tarpų užpildymui, skaitykite http://termoputuekspertai.lt/eksperto-patarimai/ . Poliuretano putų pagrindinis trūkumas tas, kad jos susitraukia nuo temperatūros ir drėgnumo kitimo. Tada tarp konstrukcinių stogo elementų ir putų bei pačiose putose atsiranda plyšeliai, per kuriuos šiltas patalpų oras su visais į jo sušildymą įdėtais pinigais išeina laukan. O drėgmė, kuri yra šiame ore, susikondensuoja išoriniame poliuretaninių putų sluoksnyje. Kaip užtikrinti ilgalaikį apšiltintų konstrukcijų sandarumą? Žiūrėkite www.gamo.lt . Tai naujosios kartos sandaraus šiltinimo technologija, kurioje jau nėra poliuretano putoms būdingų trūkumų. Kokią bepasirinksite šiltinimo technologiją, esu pasirengęs padėti Jums gauti kuo geresnį namo energinį efektyvumą. Skambinkite man. Robertas Karvauskas mob. tel. +370 686 78080, www.SandarusNamas.lt 2469
285. Reikia apšiltinti mūrinį namą ir atlikti apdailą. Dabar aplink namą yra sukalti ploni balkiukai . Koks variantas būtų geriausias – uždėjus vatą (polesterolį) tinkuoti ar apkalti plastikinėmis lentelėmis? Žinovo atsakymas: Namas pradedamas statyti nuo apačios, o šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, bet ir mikroporų, ir nepasišalintų iš patalpų. Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas. Trečiasis namo šiltinimo prioritetas yra langai ir durys, o ketvirtasis – grindys. Prieš priimant šiltinimo sprendimus vertėtų atlikti pastato orinę termoviziją, parodančią pastato sandarumo trūkumus, kurie lemia apie 80% šilumos nuostolių. Šis tyrimas atliekamas ir vasarą. Daugiau informacijos www.orinetermovizija.lt. Tradicinis šiltinimas mineralinėmis vatomis neužtikrina apšiltintos konstrukcijos ilgalaikio sandarumo. Teoriškai užtikrinti turėtų, bet praktiškai to padaryti nepavyksta net labai stengiantis. Todėl sušilęs oras, radęs pakankamai daug nesandarumų, fontanais nuteka iš patalpų su visais mūsų į šilumą investuotais pinigais. Dėl tokio nutekėjimo patalpos praranda apie 80 proc. visos netenkamos šilumos. Kai šiltas ir drėgnas patalpų vidaus oras eina per nesandarią šiltinimo medžiagą, šiame ore esanti drėgmė, pasiekusi išorinius šaltus šiltinimo medžiagos sluoksnius, pradeda kondensuotis. Nesandari šiltinimo medžiaga tampa drėgna ir sunki. Jeigu medžiaga nepritvirtinta prie šiltinamo paviršiaus - atsiranda suslūgimai, o jei pritvirtinta - gali atsirasti nutįsimai. Tokiu atveju ne tik dar labiau išsisandarina apšiltintas plotas, bet ir sudrėkusi šiltinimo medžiaga praranda šiluminę varžą. Be to, jeigu išorinis paviršius aptinkuotas, tinkas taip pat sudrėksta ir yra greitai suardomas šalčio. Tokio rezultato jau nepavadinsi apšiltinimu. Šiuo metu šiltinti ir nebūti užtikrintam, kad tikrai bus sandaru - nedaug kas tesirįžta. Galima bandyti sandarumą padaryti ir pačiam. Bet tai yra labai sudėtingas procesas. Pažiūrėkite šią filmuotą medžiagą ir pagalvokite, ar Jūs arba Jūsų samdomi darbuotojai užtikrins bent panašų rezultatą http://www.youtube.com/watch?v=iKzY5yAR7Fo&NR=1 Polistirolo pagalba sienų sandarumą padaryti įmanoma, bet reikia gerai žinoti ir atidžiai kontroliuoti kai kuriuos aspektus. Sandariai apšiltinti stogą su polistirolu praktiškai nepavyksta. Kaip užtikrinti ilgalaikį apšiltintų konstrukcijų sandarumą? Žiūrėkite www.gamo.lt . Kokią bepasirinksite šiltinimo technologiją, esu pasirengęs padėti Jums gauti kuo geresnį namo energinį efektyvumą. Skambinkite man. Robertas Karvauskas +370 686 78080, www.SandarusNamas.lt 3246
281. Koks geriausias būdas apšildyti pamatinius blokus? Namas su rūsiu. Medžiagos - 10 storio baltas polistirolas ir hidroizoliacinė plėvelė. Kas pirma turėtų būti prie pamatinio bloko: hidroizoliacinė plėvelė ar polistirolas? Žinovo atsakymas: Šiltinama kietu polistirolu. Verta naudoti tvirtą EPS100 putų polistirolo markę arba sparčiai populiarėjantį dar kietesnį ir geresnių šiluminių savybių ekstruzinį polistirolą. Šiltinamoji danga turėtų būti su užlaidomis ("špuntais"), kad neliktų plyšių šalčiui prasismelkti. Alvydas Juravičius UAB "Pasidarysiu pats" 659
275. Ar naujai statomo namo stogą galima šiltinti purškiamomis poliuretano putomis? Putos būtų purškiamos tarp gegnių. Ar po kiek laiko nepradės pūti gegnės ir neteks remontuoti stogo. Įdomu tai, kad kiek skambinau tokių putų purškėjams, tai visi giria savo produktą. Vieni sako, kad palėpę galima šiltinti tik atvirų porų (lengvomis) poliuretano putomis, kiti gi sako priešingai - tik uždarų porų (sunkiomis) putomis? Koks yra teisingas atsakymas? Norėčiau, kad į klausimą atsakytų ne šių putų pardavėjai, o nepriklausomi ekspertai ar mokslininkai. Žinovo atsakymas: Poliuretano putų pagrindinis trūkumas tas, kad jos susitraukia nuo temperatūros ir drėgnumo kitimo. Tada tarp konstrukcinių stogo elementų ir putų bei pačiose putose atsiranda plyšeliai, per kuriuos šiltas patalpų oras su visais į jo sušildymą įdėtais pinigais išeina laukan. O drėgmė, kuri yra šiame ore, susikondensuoja išoriniame poliuretaninių putų sluoksnyje. Kaip užtikrinti ilgalaikį apšiltintų konstrukcijų sandarumą? Žiūrėkite www.gamo.lt . Tai naujosios kartos sandaraus šiltinimo technologija, kurioje jau nėra poliuretano putoms būdingų trūkumų. Kokią bepasirinksite šiltinimo technologiją, esu pasirengęs padėti Jums gauti kuo geresnį namo energinį efektyvumą. Skambinkite man. Robertas Karvauskas www.SandarusNamas.lt 1414
267. Namas iš Haus blokelių ir apšiltintas 15cm polistirolu. Lubos apšiltintos 20 vata. Ar užtektinas lubų apšiltinimas (pastogė nenaudojama)? Kaip teisingai sujungti polistirolą ir vatą tarp sienos ir lubų? Ar yra kažkokie būdai, kad sujungimas būtų sandarus? Žinovo atsakymas: 1. Šiuo metu galiojantis statybos reglamentas STR 2.05.01.2005 reikalauja, kad stogo konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientas U būtų ne didesnis 0,16 (šiluminė varža – virš 6,25). Kadangi stogas neapšildytas, perdangos apšiltinimas 20 cm vata mažokas (varža apie 5,3). Įprastai stogas šiltinamas 25 cm izoliacinės medžiagos sluoksniu.. Apie HAUS blokelių sujungimą su lubų konstrukcija, mazgus skaitykite http://www.haus-blokeliai.lt/konstrukciniai-sprendimai-haus-blokeliai.html UAB „Kauno šilas“ Leonardas info@kaunosilas.lt 2. 20-ies cm lubų apšiltinimui pakaktų, jei lubos būtų apšiltintos ypatingai sandariai. Dirbant su vata, tai padaryti nėra paprasta, nes reikia ypatingo meistrų kruopštumo bei kompetencijos. Visgi siūlyčiau padidinti šiltinamosios medžiagos sluoksnį dar bent 5 ar 10 cm, norint gauti geresnį rezultatą, ypatingai atkreipiant dėmesį į vatos sujungimus, jų prasikeitimą ir garo izoliacijos įrengimą. Kažkokių specialių būdų kaip jungti polistirolą ir vatą tarp sienos ir lubų nėra. Paprasčiausiai reikia atsakingai instaliuoti vatą, užkertant kelius šalčio tilteliams per stogo ir sienos konstrukcijų jungtis, nepalikti net menkiausių tuščių ertmių. Viską iš išorinės pusės turėtų uždengti polistireninis putplastis, nedidelius plyšelius galima užsandarinti poliuretaniniais klijais. Rekomenduočiau įsitikinti meistrų atliktų darbų kokybe, atliekant pastato sandarumo testą. UAB „Termas“ Rolandas Viršilas www.termas.lt 1930
208. Ar teisingai apšiltintas karkasinis namas, ką galima dar pataisyti? Sienos: med.dailylentė,tarpas,dif.pl. nuo vėjo,tarpas, osb, 15cm statramsčiai ir 15cm akm.vatos, poliet.plėvelė. Stogas: bit.čerpės, osb,skersinės lentos su tarpais, 15cm gegnės ir 15 cm akmens vata, poliet.plėvelė. Stogas apšiltintas kaip "A" raidės apatinė dalis. Žinovo atsakymas: Šiltinimo konstruktyvas teisingas. Bet ar tai duos ekonomiškus šio namo šildymo rezultatus? Tradicinis šiltinimas mineralinėmis vatomis neužtikrina apšiltintos konstrukcijos ilgalaikio sandarumo. Teoriškai užtikrinti turėtų, bet praktiškai to padaryti nepavyksta net labai stengiantis. Todėl sušilęs oras, radęs pakankamai daug nesandarumų, fontanais nuteka iš patalpų su visais mūsų į šilumą investuotais pinigais. Dėl tokio nutekėjimo patalpos praranda apie 80 proc. visos netenkamos šilumos. Kai šiltas ir drėgnas patalpų vidaus oras eina per nesandarią šiltinimo medžiagą, šiame ore esanti drėgmė, pasiekusi išorinius šaltus šiltinimo medžiagos sluoksnius, pradeda kondensuotis. Nesandari šiltinimo medžiaga tampa drėgna ir sunki. Jeigu medžiaga nepritvirtinta prie šiltinamo paviršiaus - atsiranda suslūgimai, o jei pritvirtinta - gali atsirasti nutįsimai. Tokiu atveju ne tik dar labiau išsisandarina apšiltintas plotas, bet ir sudrėkusi šiltinimo medžiaga praranda šiluminę varžą. Be to, jeigu išorinis paviršius aptinkuotas, tinkas taip pat sudrėksta ir yra greitai suardomas šalčio. Tokio rezultato jau nepavadinsi apšiltinimu. Ar apšiltintų konstrukcijų sandarumas tikrai lemia tiek daug? Atsakymą rasite www.SandarusNamas.lt . Šiuo metu šiltinti ir nebūti užtikrintam, kad tikrai bus sandaru - nedaug kas tesirįžta, nes pinigai dega skaudžiai (http://www.sandarusnamas.lt/2009/05/kaip-dega-pinigai/ ). Galima bandyti sandarumą padaryti ir pačiam. Bet tai yra labai sudėtingas procesas. Pažiūrėkite šią filmuotą medžiagą ir pagalvokite, ar Jūs arba Jūsų samdomi darbuotojai užtikrins bent panašų rezultatą http://www.youtube.com/watch?v=iKzY5yAR7Fo&NR=1 Kaip užtikrinti ilgalaikį apšiltintų konstrukcijų sandarumą? Žiūrėkite www.gamo.lt . Robertas Karvauskas 2346
187. Kokiu būdu geriau apšildyti patalpą iš vidaus?namas mūrinis, fasadas šiltintas 5cm akmens vata - apkaltas plastiku.Ar būtų logiška patalpą šildinti iš vidaus bent 15cm akmens vata ir palikti 2cm oro tarpą tarp mūro ir vatos ir jį sujungti su kvėpuojančiu stogu? Žinovo atsakymas: Vidinis šiltinimas dažniausiai neišsprendžia daugelio šilumos nutekėjimo problemų ir daro didelę žalą atitvaroms, nes, neįleidžiant į jas šilumos, jos paliekamos šaltoje drėgmės kondensavimosi zonoje. Šiltinti reikia iš išorės. Šiltinimo esmė - pasiekti ilgalaikį sandarumą su ne per didele, bet pakankama šilumine varža. Namas pradedamas statyti nuo apačios, o šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, bet ir mikroporų, ir nepasišalintų iš patalpų. Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas. Realiausias sprendimas – nuimti išorinę apdailą (plastiką) ir sandariai apšiltinti sienas iš išorės.Kokią bepasirinksite šiltinimo technologiją, esu pasirengęs padėti Jums gauti kuo geresnį namo energinį efektyvumą. Skambinkite man. Robertas Karvauskas , www.SandarusNamas.lt 1587
186. Kodėl negalima per daug apšiltinti gyvenamojo namo išorinių sienų? Žinovo atsakymas: Kas teigia, kad negalima? Niekas Jums neuždraus sienas apšiltinti kad ir 3 m šiltinimo medžiagos sluoksniu. Kitas klausimas – ar tai racionalu? Namo išorines atitvaras šiltiname tam, kad mažiau sunaudotume energijos namo šildymui žiemą ir kad namas mažiau įkaistų vasarą. Štai tas „mažiau“ ir leidžia paskaičiuoti, kiek pinigų sutaupysime, šiltindami namą. Bet kokiu atveju šiltinimo medžiagos sluoksnis turi būti nei per didelis ir nei per mažas, o racionalus. Pavyzdžiui: senosios kartos namų, apšiltintų spaliais, pjuvenomis, keramzitu, išlaidos už šildymą sudaro 7 – 13 Lt/m2 per mėnesį, o naujosios kartos sandaraus šiltinimo technologijos pagalba apšiltintų namų – tik iki 1 Lt/m2 per mėnesį. Šiltinimo esmė - pasiekti ilgalaikį sandarumą su ne per didele, bet pakankama šilumine varža. Bet visa ši kalba buvo apie išorinį šiltinimą. Vidinis šiltinimas dažniausiai neišsprendžia daugelio šilumos nutekėjimo problemų ir daro didelę žalą atitvaroms, nes neįleidžiant į jas šilumos, jos paliekamos šaltoje drėgmės kondensavimosi zonoje. Šiltinti reikia iš išorės. Bet jei išorinis šiltinimas neįmanomas, o gyventi šalta, iš vidaus šiltinti reiktų tik minimaliu sluoksniu, kuris dalį šilumos vis tik išleistų į sieną, tam, kad išstumti rasos tašką į išorinę, ne laikančiąją, o apdailinę sienos dalį. Robertas Karvauskas, SandarusNamas.lt 1644
175. Ar galima gyventi apie 100 metų senumo name cokoliniame aukšte, kur buto grindys apie 1m žemiau šaligatvio, o drėgmė šiuo metu 80% ? Ar tiesa, kad galima susirgti tuberkulioze ar kitomis ligomis šiose sąlygose gyvenant? Ir kaip galima sumažinti drėgmę patalpose? Oro temperatūra bute, jei jo nešildai šiuo metu laikosi 14-15 laipsniu. Žinovo atsakymas: Butas, kaip jį apibrėžia STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai", negali būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena yra žemiau negu grindų lygis, o buto insoliacija atitinka minėtojo STR'o reikalavimus. Pagal LR Statybos įstatymą statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad užtikrintų esminius statinio reikalavimus, kurių vienas - higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos. Remiantis aukščiau paminėtais dokumentais, spėju, kad klausiate apie statinį (jo dalį), kuris netenkina butams (gyvenamosioms patalpoms) keliamų reikalavimų. Paprasčiausias (ir vienintelis teisėtas) būdas patikrinti - pažiūrėti į NT išrašą, ten būna nurodyta paskirtis. Jei paskirtis negyvenamoji - sąlygos gali būti įvairios. SVARBU! Tai, kad kažkokios patalpos įrengtos ir ATRODO kaip butas, nepaverčia jų TEISĖTAI butu ir dar svarbiau - neužtikrina tinkamų sąlygų. Tai ypač dažna "apgaulė" senamiesčiuose, kur patalpas cokoliniuose aukštuose ir rūsiuose savininkai suremontuoja ir bando parduoti kaip butus. Dažnai pirkėjai perka nesuvokdami, kad tos patalpos oficialiai negyvenamos ir paversti jų gyvenamomis teisiškai NEĮMANOMA. Jei turite konkrečių klausimų, nusiskundimų ar įtarimų dėl higieninių sąlygų galite kreiptis į visuomenės sveikatos centrus (pvz., Vilniuje, Kaune ir pan.). Mindaugas, UAB "Architekto" 1954
173. Namą planuoju statyti iš silikatinių blokelių, norėčiau sužinoti ar geriau namo išorines sienas šiltinti akmens vata, ar puto polestiroliu ir koks geriausias šiltinamasis sluoksnis turėtų būt? Žinovo atsakymas: Norint tiksliai įvertinti reikiamos izoliacinės medžiagos storį, reikėtų patikslinti blokelių tipus, storius, nes atskirų gamintojų šie parametrai šiek tiek skiriasi. Su nedidele paklaida galima prognozuoti, kad naudosite 30 cm storio blokelius, šilumos laidumo koeficientas abiejų tipų blokeliams irgi artimas ir svyruoja nuo 0,7 – 0,14W(m.K. Taigi, blokeliai sudarys varžą R~ 2,14. Šiltam namui sienos varža turėtų būti ≥6 m² · K / W . Svarstant kurią medžiagą naudoti – vatą ar polistireninį putplastį, nematau jokių vatos privalumų. Polistireninis putplastis pigesnis, su juo patogiau dirbti, ekologiškesnis, vandens garų skvarba analogiška blokeliams. Primenu, kad aptinkuotas plonasluoksniu tinku polistireninis putplastis tenkina visus gaisrininkų keliamus reikalavimus. Taigi, į šilto namo sąvoką pateksite visais atvejais, o kiek galite investuoti į šiltą ateitį - spręsti Jums. Leonardas Miškinis, UAB "Kauno šilas" 1278
Tema: Statyba

300. Ką galėtumėte patarti dėl namo apšildymo iš lauko pusės?
Kokias šiltinimo ir apdailos medžiagas rekomenduotumėte? Esame nusižiūrėję poliuretano putas, tačiau kiek teko ieškoti informacijos, jų yra įvairių, tad kurias rinktis? Kokia apdailą tuomet reikėtų rinktis? Žinovo atsakymas: Namas pradedamas statyti nuo apačios, o šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, bet ir mikroporų, ir nepasišalintų iš patalpų. Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas. Trečiasis namo šiltinimo prioritetas yra langai ir durys, o ketvirtasis – grindys. Prieš priimant šiltinimo sprendimus vertėtų atlikti pastato orinę termoviziją, parodančią ne šalčio tiltelius, kaip paprastoji termovizija, o pasta >>>

Tema: Statyba

285. Reikia apšiltinti mūrinį namą ir atlikti apdailą. Dabar aplink namą yra sukalti ploni balkiukai . Koks variantas būtų geriausias – uždėjus vatą (polesterolį) tinkuoti ar apkalti plastikinėmis lentelėmis?
Žinovo atsakymas: Namas pradedamas statyti nuo apačios, o šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, bet ir mikroporų, ir nepasišalintų iš patalpų. Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas. Trečiasis namo šiltinimo prioritetas yra langai ir durys, o ketvirtasis – grindys. Prieš priimant šiltinimo sprendimus vertėtų atlikti pastato orinę termoviziją, parodančią p >>>

Tema: Statyba

281. Koks geriausias būdas apšildyti pamatinius blokus?
Namas su rūsiu. Medžiagos - 10 storio baltas polistirolas ir hidroizoliacinė plėvelė. Kas pirma turėtų būti prie pamatinio bloko: hidroizoliacinė plėvelė ar polistirolas? Žinovo atsakymas: Šiltinama kietu polistirolu. Verta naudoti tvirtą EPS100 putų polistirolo markę arba sparčiai populiarėjantį dar kietesnį ir geresnių šiluminių savybių ekstruzinį polistirolą. Šiltinamoji danga turėtų būti su užlaidomis ("špuntais"), kad neliktų plyšių šalčiui prasismelkti. Alvydas Juravičius UAB "Pasidarysiu pats"

Tema: Statyba

275. Ar naujai statomo namo stogą galima šiltinti purškiamomis poliuretano putomis?
Putos būtų purškiamos tarp gegnių. Ar po kiek laiko nepradės pūti gegnės ir neteks remontuoti stogo. Įdomu tai, kad kiek skambinau tokių putų purškėjams, tai visi giria savo produktą. Vieni sako, kad palėpę galima šiltinti tik atvirų porų (lengvomis) poliuretano putomis, kiti gi sako priešingai - tik uždarų porų (sunkiomis) putomis? Koks yra teisingas atsakymas? Norėčiau, kad į klausimą atsakytų ne šių putų pardavėjai, o nepriklausomi ekspertai ar mokslininkai. Žinovo atsakymas: Poliuretano putų pagrindinis trūkumas tas, kad jos susitraukia nuo temperatūros ir drėgnumo kitimo. Tada tarp konstrukcinių stogo elementų ir putų bei pačiose putose atsiranda plyšeliai, per kuriuos šiltas patalpų oras su visais į jo sušildymą įdėtais pinigais išeina laukan. O drėgmė, kuri yra šiame ore, susikondensuoja išoriniame poliuretaninių putų sluoksnyje. Kaip užtikrinti ilgalaikį apšiltintų konstrukcijų sandarumą? Žiūrėkite www.gamo.lt . Tai naujosios kartos sandaraus šiltinimo technologija, kurioje jau nėra poliuretano putoms būdingų trūkumų. Kokią bepasirinksite šiltinimo technologiją, esu pasirengęs padėti Jums gauti kuo geresnį namo en >>>

Tema: Statyba

267. Namas iš Haus blokelių ir apšiltintas 15cm polistirolu. Lubos apšiltintos 20 vata. Ar užtektinas lubų apšiltinimas (pastogė nenaudojama)?
Kaip teisingai sujungti polistirolą ir vatą tarp sienos ir lubų? Ar yra kažkokie būdai, kad sujungimas būtų sandarus? Žinovo atsakymas: 1. Šiuo metu galiojantis statybos reglamentas STR 2.05.01.2005 reikalauja, kad stogo konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientas U būtų ne didesnis 0,16 (šiluminė varža – virš 6,25). Kadangi stogas neapšildytas, perdangos apšiltinimas 20 cm vata mažokas (varža apie 5,3). Įprastai stogas šiltinamas 25 cm izoliacinės medžiagos sluoksniu.. Apie HAUS blokelių sujungimą su lubų konstrukcija, mazgus skaitykite http://www.haus-blokeliai.lt/konstrukciniai-sprendimai-haus-blokeliai.html UAB „Kauno šilas“ Leonardas info@kaunosilas.lt 2. 20-ies cm lubų apšiltinimui pakaktų, jei lubos būtų apšiltintos ypatingai sandariai. Dirbant su vata, tai padaryti nėra paprasta, nes reikia ypatingo meistrų kruopštumo bei kompetencijos. Visgi siūlyčiau pa >>>

Tema: Statyba

208. Ar teisingai apšiltintas karkasinis namas, ką galima dar pataisyti?
Sienos: med.dailylentė,tarpas,dif.pl. nuo vėjo,tarpas, osb, 15cm statramsčiai ir 15cm akm.vatos, poliet.plėvelė. Stogas: bit.čerpės, osb,skersinės lentos su tarpais, 15cm gegnės ir 15 cm akmens vata, poliet.plėvelė. Stogas apšiltintas kaip "A" raidės apatinė dalis. Žinovo atsakymas: Šiltinimo konstruktyvas teisingas. Bet ar tai duos ekonomiškus šio namo šildymo rezultatus? Tradicinis šiltinimas mineralinėmis vatomis neužtikrina apšiltintos konstrukcijos ilgalaikio sandarumo. Teoriškai užtikrinti turėtų, bet praktiškai to padaryti nepavyksta net labai stengiantis. Todėl sušilęs oras, radęs pakankamai daug nesandarumų, fontanais nuteka iš pata >>>

Tema: Statyba

187. Kokiu būdu geriau apšildyti patalpą iš vidaus?
namas mūrinis, fasadas šiltintas 5cm akmens vata - apkaltas plastiku.Ar būtų logiška patalpą šildinti iš vidaus bent 15cm akmens vata ir palikti 2cm oro tarpą tarp mūro ir vatos ir jį sujungti su kvėpuojančiu stogu? Žinovo atsakymas: Vidinis šiltinimas dažniausiai neišsprendžia daugelio šilumos nutekėjimo problemų ir daro didelę žalą atitvaroms, nes, neįleidžiant į jas šilumos, jos paliekamos šaltoje drėgmės kondensavimosi zonoje. Šiltinti reikia iš išorės. Šiltinimo esmė - pasiekti ilgalaikį sandarumą su ne per didele, bet pakankama šilumine varža. Namas pradedamas statyti nuo apačios, o šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, >>>

Tema: Statyba

186. Kodėl negalima per daug apšiltinti gyvenamojo namo išorinių sienų?
Žinovo atsakymas: Kas teigia, kad negalima? Niekas Jums neuždraus sienas apšiltinti kad ir 3 m šiltinimo medžiagos sluoksniu. Kitas klausimas – ar tai racionalu? Namo išorines atitvaras šiltiname tam, kad mažiau sunaudotume energijos namo šildymui žiemą ir kad namas mažiau įkaistų vasarą. Štai tas „mažiau“ ir leidžia paskaičiuoti, kiek pinigų sutaupysime, šiltindami namą. Bet kokiu atveju šiltinimo medžiagos sluoksnis turi būti nei per didelis ir nei per mažas, o racionalus. Pavyzdžiui: senosios kartos namų, apšiltintų spaliais, pjuvenomis, keramzitu, išlaidos už šil >>>

Tema: Įrengimas

175. Ar galima gyventi apie 100 metų senumo name cokoliniame aukšte, kur buto grindys apie 1m žemiau šaligatvio, o drėgmė šiuo metu 80% ?
Ar tiesa, kad galima susirgti tuberkulioze ar kitomis ligomis šiose sąlygose gyvenant? Ir kaip galima sumažinti drėgmę patalpose? Oro temperatūra bute, jei jo nešildai šiuo metu laikosi 14-15 laipsniu. Žinovo atsakymas: Butas, kaip jį apibrėžia STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai", negali būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena yra žemiau negu grindų lygis, o buto insoliacija atitinka minėtojo STR'o reikalavimus. Pagal LR Statybos įstatymą statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad užtikrintų esminius statinio reikalavimus, kurių vienas - higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos. Remiantis aukščiau paminėtais dokumentais, spėju, kad klausiate apie statinį (jo dalį), kuris netenkina butams (gyvenamosioms patalpoms) keliamų reikalavimų. P >>>

Tema: Statyba

173. Namą planuoju statyti iš silikatinių blokelių, norėčiau sužinoti ar geriau namo išorines sienas šiltinti akmens vata, ar puto polestiroliu ir koks geriausias šiltinamasis sluoksnis turėtų būt?
Žinovo atsakymas: Norint tiksliai įvertinti reikiamos izoliacinės medžiagos storį, reikėtų patikslinti blokelių tipus, storius, nes atskirų gamintojų šie parametrai šiek tiek skiriasi. Su nedidele paklaida galima prognozuoti, kad naudosite 30 cm storio blokelius, šilumos laidumo koeficientas abiejų tipų blokeliams irgi artimas ir svyruoja nuo 0,7 – 0,14W(m.K. Taigi, blokeliai sudarys varžą R~ 2,14. Šiltam namui sienos varža turėtų būti ≥6 m² · K / W . Svarstant kurią medžiagą naudoti – vatą ar polistireninį putplastį, nematau jokių vatos privalumų. Polistireninis putplastis pigesnis, su juo patogiau dirbti, ekologiškesnis, vandens garų skvarba analogiška >>>

[1-10] [11-20]
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2015 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~5) 2031 670, info@supernamai.lt