Temos:

Naujos įmonės:

Ar pritariate NT mokesčiui?
Pritariu
Tik antram būstui
Tik brangiam būstui
Nepritariu
Neturiu nuomonės

news

 

Užduokite klausimą iš statybos, įrengimo, interjero ar aplinkos srities.  Atsakymai bus išsiųsti el. paštu ir įkelti į portalo sritį "Klausk žinovo".

 

Nurodykite savo vardą, el. paštą, ir/ar telefono numerį, klausimo sritį ir klausimą. 


Siųskite klausimus el. paštu klausimai@supernamai.lt

 

Atstovaujate įmonę ir norite padėti lankytojams atsakyti į  jų klausimus NEMOKAMAI? parašykite mums el. paštu admin@supernamai.lt

 
133. Name yra rūsys. Kaip reikėtų teisingai šiltinti grindis pirmame aukšte? Žinovo atsakymas: Šiltas oras yra daug retesnis, todėl ir lengvesnis už šaltą orą. Nuo šildymo prietaisų jis kyla į viršų, spaudžiasi prie lubų, sudarydamas didelį slėgį į jas. Per daugelį lubose esančių plyšių-plyšelių šiltas oras stengiasi išsiveržti iš patalpų į šaltą palėpę ar į lauką, kaip iš kiauro oro baliono. Kai viršutinės patalpų atitvaros apšiltintos sandariai, šiltas oras pradeda kauptis patalpoje, sudarydamas slėgį ne tik į lubas, bet ir į sienas, langus, duris. Jei šios konstrukcijos taip pat pakankamai sandarios ir šiltos, šiltas oras pagaliau užpildo visą patalpą, bei pradeda spausti ir grindis. Remdamasis savo patirtimi, rekomenduoju pastato šiltinimo prioritetus surikiuoti taip: lubos, sienos, langai, grindys. Žinoma, nebūna taisyklių be išimčių, todėl tikslesnes rekomendacijas galima suteikti tik išanalizavus konkrečią situaciją ar atlikus termovizinę konstrukcijų analizę. Grindų šiltinimas turi du tikslus – sustabdyti šalto oro įsiurbimą per grindis ir padaryti jų paviršių šiltą. Pasitelkus sandaraus šiltinimo technologiją, abi šias užduotis galima išspręsti vienu metu. Šiltinimo medžiagos sandarumas ir puikus sukibimas su šiltinamais paviršiais nepraleis į vidų šalto oro, o gera šiluminė varža užtikrins komfortabilią grindų paviršiaus temperatūrą. Kaip konkrečiai reikėtų šiltinti grindis pas Jus, pasakyti galėčiau tik detaliau susipažinęs su situacija. Robertas Karvauskas, sandarusNamas.lt Grindų šiltinimas virš nešildomo rūsio bei pogrindžio chema: Leonardas Miškinis, UAB "Kauno šilas" 1793
129. Mūrinis pastatas, be oro tarpo, reikia įsirengti darbines apie 4000kv.m patalpas, taigi noriu iš lauko apšiltinti 50mm polistirolu ir iš vidaus padaryti tą patį ir nuarmuot, kad sienos nereikėtų tinkuoti, ar galimas toks šiltinimo būdas ir kaip jį teisingai atlikti? Ar toks šiltinimas bevertis? Taip aš sutaupyčiau, nes kitu atveju reikėtų šildyti iš lauko 100mm putplasčiu ir visą vidų tinkuoti. Ką galite patarti, ar verta ir kokie minusai? Žinovo atsakymas: Šis sprendimas nėra racionalus dėl šių priežąsčių: 1. Šiuo metu galiojantis statybos reglamentas STR 2.05.01:2005 reikalauja, kad viešosios paskirties pastatų sienų varža R≥ 4 m2.K/W. Šis reikalavimas, atsižvelgiant į augančias šildymo kainas, ateity griežtės. Taigi, minimo pastato apšitinimui reikėtų naudoti bent 20 cm storio polistireninio putplasčio plokštes (varža – 5,13). 2. Pastatą reikia šiltinti iš lauko, to reikalauja statybinė fizika. 3. Polistireninis putplastis šiltinimo sistemoje sudaro apie 21 - 25 proc. visos darbų vertės, visa kita – likusios medžiagos, darbas, mokesčiai. Paprastas vidinių sienų tikavimas pigesnis. Taigi, šiltinti ir iš lauko, ir iš vidaus ekonomiškai netikslinga. Leonardas Miškinis, UAB "Kauno šilas" Norint apšiltinti pastatą nebūtina apšiltini jo iš lauko ir iš vidaus. Jei turite pakankamai lėšų ir laiko galite šiltinti sienas tiek iš lauko, ir iš vidaus blogiau nebus. Mes Jums siūlome alternatyvą - Vokietijos gamintojo Remmers vidaus apšiltinimo plokštę IQ Therm. Šios plokštės yra pagamintos iš poliuretano. IQ Therm – vidaus sienų apšiltinimo sistema. Tai aukštos kokybės sanavimo sistema, pralaidžių kapiliarų pagalba reguliuojanti šilumą ir drėgmę pastato viduje. IQ Therm sistemą sudaro 7 komponentai: IQ Fix – plokščių klijai, IQ Therm apšiltinimo plokštė (yra 50 mm ir 80 mm storio), IQ Top – šilumą izoliuojantis glaistas, IQ Tex armavimo tinklelis, IQ Fill – išlyginamasis glaistas, IQ Paint – dažai su sidabro dulkėmis, užkertantys kelią pelėsio susidarymui. IQ Therm 50 mm plokštės šiluminė varža yra R = 1,79 m2 *K/W, o 80 mm storio plokštės šilumine varža yra R = 2,58 m2 *K/W. Jums užtektų panaudoti visą IQ Therm sistemą iš vidaus. Taip sutaupysite ir laiko, ir pinigų. Darbai atliekami labai sparčiai. Apie kainas ir technologiją, plačiau telefonu 8 640 37 737 ar elektroniuniu paštu darius@remmers.lt. Darius Beinoravičius, UAB "Restauracijos medžiagos" 2650
126. Norėjau sužinoti ar yra statistiniai duomenys nurodantys, kad pastato apšiltinimas sutaupytų tam tikrą procentą šilumos? Tarkime, kad pastato bendras plotas yra 320m2 ir apšiltinus sienas stiklo vata, būtų sutaupoma tiek ir tiek procentų šilumos. Žinovo atsakymas: Garantijų, kad po šiltinimo Jūs sutaupysite konkretų kiekį šilumos, negali būti iš principo. Pirmiausiai, todėl, kad niekas negalės pasakyti, kaip pats būsto savininkas savo veiksmais taupo šilumą ar jos netaupo (langų, durų atidarymas, kamino išsandarinimas ir kt.). Antra, šiltinant tradicinių technologijų pagalba (min. vata, polistireninis putplastis) niekas negali be rimtos ekspertizės pasakyti, koks gavosi pastato sandarumas. O kadangi, esant nesandariai įrengtai garo izoliacijai, šiltas patalpų oras su visa drėgme patenka į šiltinimo medžiagą ir drėgmė joje kondensuojasi, tai niekas negali pasakyti, kokia šlapios šiltinimo medžiagos šiluminė varža. Vertėtų domėtis sandaraus šiltinimo galimybėmis ir pasitikėti tai išbandžiusių žmonių patirtimi. Robertas Karvauskas, robertas@sandarusnamas.lt 1158
114. Namas pastatytas 2004 m., butas yra šalia lifto, tai iš tos pusės sienos šaltos, pučia vėjai, šildymas pajungtas visu pajėgumu, tačiau kambaryje vos 15C šilumos. Kur reikėtų kreiptis tokiu atveju? Žinovo atsakymas: Manau, kad šiuo atveju galioja posakis: skęstančių gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Pagal statybos metus galima spręsti, kad tai naujos statybos namas. Pabandykite pirmiausia sužinoti iš kitų namo gyventojų, kokia izoliacine medžiaga buvo šiltintas namo išorinės sienos. Dažniausiai tais metais buvo šiltinama 15 cm storio polistireninio putplasčio plokštėmis – jei darbai atlikti kokybiškai, didelės bėdos neturėtų būti, nors šiuo metu jau dedama 20 cm. Labai svarbu langų kokybė (dažniausiai dedama patys pigiausi 3 kamerų plastikiniai langai (šiuolaikiniai langai net 25% šiltesni). Labai svarbu langų montavimo darbų kokybė, ar nepučia po palange vėjas. Didžiausia tikimybė, kad problema atitvarinėje nuo lifto pusės sienoje. Ji turėjo būti apšiltinta panašiai, kaip ir lauko siena, nes lifto šachtos – ventiliacijos kanalai, pro kuriuos išeina šiluma, o Jūsų kambarį nuo lauko temperatūros skiria tik neapšiltintas sienos blokas. Patarčiau pasikviesti specialistus, kurie su specialiu prietaisu – termovizoriumi nustatys silpniausias apšildymo prasme vietas, o tada jau reikės spręsti, kaip tas silpnas vietas stiprinti. Apsišiltinti kambarį galima savomis jėgomis. Šiltinimą patarčiau pradėti nuo sienos, besiribojančios su liftu. Prarasite dalį kambario ploto, bet pasirinkimo neturite. Naudokite Neopor 10 cm plokštes, - bent 3 laipsniai kambaryje turėtų būti šilčiau. UAB "Kauno šilas" atstovas 1794
103. Plytų mūro namas statytas 1987 metais, su 6cm oro tarpu. Ar reikia užpildyti oro tarpą, norint apšiltinti namą? Jeigu reikia, tai kokiomis medžiagomis tai atlikti? Žinovo atsakymas: Taip, oro tarpą užpildyti būtina. Jei pageidaujate ekonominio varianto, užpildykite tik oro tarpą, jei pageidaujate gero šiluminio efekto – rekomenduojame užpildyti ir tarpą ir papildomai apšiltinti fasadą iš išorės. Tačiau būkite atsargūs, tokią sistemą reikia gerai apskaičiuoti, dėl galimo rasos taško susidarymo, tad rekomenduojame susisiekti su inžinieriais, kurie tai paskaičiuotų. Galima kreiptis ir į mus – mes turime reikiamą programinę įrangą. Kodėl reikia užpildyti oro tarpą – atsakymas paprastas – fizika. Visi žinome, kad šiltas oras kyla aukštyn, jei turi tam galimybę – oro tarpas tarp sienų – ideali terpė, nes būtent čia susidaro didžiausi temperatūrų skirtumai ir jūsų šiluma lekia lauk per nesandarumus ties parapetu. Valdas Kordusas, UAB "Baumit Lit" Mano individualus namas buvo statomas 1991-1992 metais, kai nebuvo nė kalbos apie šiandienines technologijas ir energijos taupymą. Sienų konstrukcijose taip pat yra oro tarpas. Pirmus kelis gyvenimo metus tiesiog nepavykdavo namo apšildyti, nors malkinis pečius buvo vos ne nuolatos kūrenamas. Tačiau situacija kardinaliai pasikeitė, kai buvo apšiltintas fasadas, 10 cm storio polistireniniu putplasčiu (prieš gerą dešimtmetį toks storis buvo geras standartas). Fasado šiltinimas leido įsirengti dujinį šildymą su automatika ir nenukentėti dėl šildymo sąskaitų. Be to, viduje sumažėjo skersvėjų, temperatūros perkirčių ir pan. - žodžiu ženkliai pagerėjo vidaus mikroklimatas. Tačiau grįžkime prie klausimo - oro tarpas užpildytas nebuvo. Faktas tame, kad jei oro tarpe fasado šiltinimo dėka sustabdoma oro cirkuliacija ir pritekėjimas, tai stovintis oro sluoksnis pradeda atlikti tą funkciją, apie kurią žmonės galvodavo anksčiau - šilumos taupymą. Žinoma, jei turite tikrai daug pinigų, tai, prieš atlikdami fasado šiltinimą, oro tarpą galie užpildyti. Giedrius, UAB "Alkesta" 2239
102. Svarstau apšiltinti namo dalį, kadangi du savininkai, kokia medžiagą geriau rinktis ir kaip tai daroma. Namas senos statybos, turintis nemažą oro tarpą. Kapitalinės sienos storis apie metrą. Mano paskaičiavimu mano dalis maždaug sudaro apie 200 m2. Klausimas: kiek ir kokia kaina, darbų atlikimo terminas? Žinovo atsakymas: Namas pradedamas statyti nuo apačios, o šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, bet ir mikroporų, ir nepasišalintų iš patalpų. Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas. Jei sienose yra tušti oro tarpai, juos neišvengiamai reikia užpildyti specialiai tam sukurta medžiaga. Kaip teisingai pasirinkti šią medžiagą skaitykite termoputuekspertai.lt. Dėl kainų ir atlikimo sąlygų susisiekite su rangovais. Trečiasis namo šiltinimo prioritetas yra langai ir durys, o ketvirtasis – grindys. Detalesnei pastato šiltinimo analizei reikia daugiau duomenų apie namą. Robertas Karvauskas, sandarusNamas.lt Prieš svarstant šiltinimo variantą, reikia atidžiai apžiūrėti oro tarpą. Jei jis sandarus, oras nevaikšto, galima planuoti šiltinimą iš lauko. Tačiau jei oro tarpas turi susitikimą su aplinkos oru, ko paprastai sunku išvengti, šildyti iš lauko beprasmiška. Būtina oro tarpą užpildyti termoizoliacine medžiaga, pavyzdžiui polistireninio putplasčio granulėmis. Per sienoje išgręžtas skyles galingu kompresoriumi pučiamos granulės, kurios užpildo visus plyšius, nelygumus. Jei oro tarpas 15 cm, pučiant pilkojo putplasčio granules, galite tikėtis pasiekti varžą 4 – 4,3. Jei išorės siena silikatinių plytų, sienos storis 90 cm, jos varža – apie 0,9. Taigi, bendra varža apie 5. Šiluminės varžos pagerinimui galite iš vidaus apsišiltinti 5 cm storio plokštėmis. Jei oro tarpas tikrai uždaras, patarčiau naudoti klasikinę technologija – apšiltinti iš išorės polistireninio putplasčio plokštėmis, aptinkuojant plonasluoksniu tinku. Šių darbų kaina - apie 120 Lt/m2 (darbas, medžiagos PVM). UAB "Kauno šilas" 2504
Tema: Statyba

133. Name yra rūsys. Kaip reikėtų teisingai šiltinti grindis pirmame aukšte?
Žinovo atsakymas: Šiltas oras yra daug retesnis, todėl ir lengvesnis už šaltą orą. Nuo šildymo prietaisų jis kyla į viršų, spaudžiasi prie lubų, sudarydamas didelį slėgį į jas. Per daugelį lubose esančių plyšių-plyšelių šiltas oras stengiasi išsiveržti iš patalpų į šaltą palėpę ar į lauką, kaip iš kiauro oro baliono. Kai viršutinės patalpų atitvaros apšiltintos sandariai, šiltas oras pradeda kauptis patalpoje, sudarydamas slėgį ne tik į lubas, bet ir į sienas, langus, duris. Jei šios konstrukcijos taip pat pakankamai sandarios ir šiltos, šiltas oras pagaliau užpildo visą patalpą, bei pradeda spausti ir grindis. Remdamasis savo patirtimi, rekomenduoju pastato šiltinimo prioritetus surikiuoti taip: lubos, sienos, >>>

Tema: Statyba

129. Mūrinis pastatas, be oro tarpo, reikia įsirengti darbines apie 4000kv.m patalpas, taigi noriu iš lauko apšiltinti 50mm polistirolu ir iš vidaus padaryti tą patį ir nuarmuot, kad sienos nereikėtų tinkuoti, ar galimas toks šiltinimo būdas ir kaip jį teisingai atlikti?
Ar toks šiltinimas bevertis? Taip aš sutaupyčiau, nes kitu atveju reikėtų šildyti iš lauko 100mm putplasčiu ir visą vidų tinkuoti. Ką galite patarti, ar verta ir kokie minusai? Žinovo atsakymas: Šis sprendimas nėra racionalus dėl šių priežąsčių: 1. Šiuo metu galiojantis statybos reglamentas STR 2.05.01:2005 reikalauja, kad viešosios paskirties pastatų sienų varža R≥ 4 m2.K/W. Šis reikalavimas, atsižvelgiant į augančias šildymo kainas, ateity griežtės. Taigi, minimo pastato apšitinimui reikėtų naudoti bent 20 cm storio polistireninio putplasčio plokštes (varža – 5,13). 2. Pastatą reikia šiltinti iš lauko, to reikalauja statybinė fizika. 3. Polistireninis putplastis šiltinimo sistemoje sudaro apie 21 - 25 proc. visos darbų vertės, visa kita – likusios medžiagos, darbas, mokesčiai. Paprastas vidinių sienų tikavimas pigesnis. Taigi, šiltinti ir iš lauko, ir iš vidaus ekonomiškai netikslinga. Leonard >>>

Tema: Statyba

126. Norėjau sužinoti ar yra statistiniai duomenys nurodantys, kad pastato apšiltinimas sutaupytų tam tikrą procentą šilumos?
Tarkime, kad pastato bendras plotas yra 320m2 ir apšiltinus sienas stiklo vata, būtų sutaupoma tiek ir tiek procentų šilumos. Žinovo atsakymas: Garantijų, kad po šiltinimo Jūs sutaupysite konkretų kiekį šilumos, negali būti iš principo. Pirmiausiai, todėl, kad niekas negalės pasakyti, kaip pats būsto savininkas savo veiksmais taupo šilumą ar jos netaupo (langų, durų atidarymas, kamino išsandarinimas ir kt.). Antra, šiltinant tradicinių technologijų pagalba (min. vata, polistireninis putplastis) niekas negali be rimtos ekspertizės pasakyti, koks gavosi pastato sandarumas. O kadangi, esant nesandariai įrengtai garo izoliacijai, šiltas patalpų oras su visa drėgme patenka į šiltinimo medžiagą ir drėgmė joje kondensuojasi, tai niekas negali pasakyti, kokia šlapios šiltinimo medžiagos šiluminė varža. Vertėtų domėtis sandaraus šiltinimo g >>>

Tema: Statyba

114. Namas pastatytas 2004 m., butas yra šalia lifto, tai iš tos pusės sienos šaltos, pučia vėjai, šildymas pajungtas visu pajėgumu, tačiau kambaryje vos 15C šilumos. Kur reikėtų kreiptis tokiu atveju?
Žinovo atsakymas: Manau, kad šiuo atveju galioja posakis: skęstančių gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Pagal statybos metus galima spręsti, kad tai naujos statybos namas. Pabandykite pirmiausia sužinoti iš kitų namo gyventojų, kokia izoliacine medžiaga buvo šiltintas namo išorinės sienos. Dažniausiai tais metais buvo šiltinama 15 cm storio polistireninio putplasčio plokštėmis – jei darbai atlikti kokybiškai, didelės bėdos neturėtų būti, nors šiuo metu jau dedama 20 cm. Labai svarbu langų kokybė (dažniausiai dedama patys pigiausi 3 kamerų plastikiniai langai (šiuolaikiniai langai net 25% šiltesni). Labai svarbu langų montavimo darbų kokybė, ar nepučia po palange vėjas. Didžiausia tikimybė >>>

Tema: Įrengimas

103. Plytų mūro namas statytas 1987 metais, su 6cm oro tarpu. Ar reikia užpildyti oro tarpą, norint apšiltinti namą?
Jeigu reikia, tai kokiomis medžiagomis tai atlikti? Žinovo atsakymas: Taip, oro tarpą užpildyti būtina. Jei pageidaujate ekonominio varianto, užpildykite tik oro tarpą, jei pageidaujate gero šiluminio efekto – rekomenduojame užpildyti ir tarpą ir papildomai apšiltinti fasadą iš išorės. Tačiau būkite atsargūs, tokią sistemą reikia gerai apskaičiuoti, dėl galimo rasos taško susidarymo, tad rekomenduojame susisiekti su inžinieriais, kurie tai paskaičiuotų. Galima kreiptis ir į mus – mes turime reikiamą programinę įrangą. Kodėl reikia užpildyti oro tarpą – atsakymas paprastas – fizika. Visi žinome, kad šiltas oras kyla aukštyn, jei turi tam galimybę – oro tarpas tarp sienų – ideali terpė, nes būtent čia susidaro didžiausi temperatūrų skirtumai ir jūsų ši >>>

Tema: Statyba

102. Svarstau apšiltinti namo dalį, kadangi du savininkai, kokia medžiagą geriau rinktis ir kaip tai daroma. Namas senos statybos, turintis nemažą oro tarpą. Kapitalinės sienos storis apie metrą. Mano paskaičiavimu mano dalis maždaug sudaro apie 200 m2. Klausimas: kiek ir kokia kaina, darbų atlikimo terminas?
Žinovo atsakymas: Namas pradedamas statyti nuo apačios, o šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, bet ir mikroporų, ir nepasišalintų iš patalpų. Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas. Jei sienose yra tušti oro tarpai, juos neišvengiamai reikia užpildyti specialiai tam sukurta medžiaga. Kaip teisingai pasirinkti šią medžiagą skaitykite termoputuekspertai.lt. Dėl kainų ir atlikimo sąlygų susisiekite su >>>

[1-10] [11-20]
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2015 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~5) 2031 670, info@supernamai.lt